Gydytojas "Diržas"

Niekada nei as nei vyras nesame savo mazosios muse dirzu. Negaliu nei prisiversti saves isivaizduoti maniske klykiancia is skausmo ir mane ar vyra talzancius ja dirzu Esu su ranka sudavusi kelis kartus per uzpakaliuka, ne kiek skaudziai, kiek skambiai. Bet po to gailedavausi tikriausiai kokia savaite. Vyras is viso nera, net ranka jai sudaves, nors kartais tikrai isdykusi budavo. Bet pastebejau, kad kuo toliau, tuo labiau kitokios bausmes (ne fizines) buna efektyvios. Pvz. nesitvarkysi zaisliuku, tada jie keliaus i siuksliu deze, arba pas kitus vaikus. Kelsi triuksma parduotuveje, nepirksim tau tos bandeles, saldainio ar knygutes, kuria pirkti jau seniai buvom susitare.
Dar pastebejau, kad as panaseju i savo mama - kai atsiranda koks nors konfliktas su vaiku, prikuriu visokiu istoriju, dukra net prasiziojusi klauso, rimtai isitikinusi, kad visa tai, ka as cia posrtingauju yra gryniausia teisybe, ir galu gale daro, taip kaip as sakau. Nezinau gerai tai, ar blogai. Po truputi pradedu prisiminti, kad mano mama su manim panasia taktika naudojo. Pvz. bunant lauke uzsimano dukra ko nors, ir is pradziu tik zirzia, o paskui pradeda jau visai oziuotis,o zmones aplink, geda. Ir tada as rimciausiu veidu parodau jai i artimiausia kruma ir pasakau, kad jau tuoj oziukai is to krumo islis ir pasiims ja su savim, nes pagalvos, kad ta besioziuojanti mergauite, tikriausiai viena is ju esanti. Ir padeda. Dar kai kur kartu su dukra pamatom besioziuojanti vaika, tai is karto tarpusavy susizvalgom, atseit, tuoj pas ta vaika oziukai prisistatys. Arba, mazoji siaubingai klykdavo plaunant jai galvyte. Papasakojau jai apie Baltprausi, susiradau ta sena rusiska filmuka, paziurejom abi. Pasakiau: matai, kas buna su vaikuciais, kurie nenori praustis. Suveike Dar pvz. maze visada kur nors eidama prisirenka medziu saku, tempia jas i kiema. Visas mano prieskoniu darzelis is po ziemos, dukros parsitemptomis sakomis uzverstas. As ir vienaip ir kitaip galvojau kaip cia tomis sakomis atsikracius, nes zinau, kad be triuksmo as ju neismesiu. Pries kelias dienas, parsivedant maze namo is darzelio, papasakojau, kad siandien griztant namo is darbo as sutikau vilka, kuris labai noretu miske nameli pasistatyti ir todel prase manes paklausti, ar negaletu jis tu saku paimti tam nameliui pasistatyti, nes labai salta jam be namelio ir miegoti nera kur . Ir zinoma, sakos buvo atiduotos "vilkui", su didziausiu dziaugsmu. Ir taip be asaru ir pykciu atsisveikinom su taip kruopsciai surinktomis sakomis Ir dar dukra papasakojo visiems savo draugams ir aukletojoms is darzelio, kad vilkas is jos saku nameli statysis
Daug dar ivairiu atveju buvo, dabar net neprisimenu visu, bet laki fantazija ne viena ir ne du kartus isgelbejo musu su vyru nervus ir kantrybe Nezinau ar tai blogai ar gerai, bet kad mums visada suveikia, tai uztikrinu.

Linkiu, kad tu pasaku ilgam uztektu

Na, manau tikrai gerai ir sauniai sugalvojai kaip issisukti is tokiu situaciju Zinau tik tiek, kad vaiku negalima gazdinti, kad islys is uz kampo ragana ir tave suvalgys ar pan., tokie gazdinimai gali tureti paskui labai nekokiu pasekmiu, net suaugusio vaiko psichikai ! O cia tokios linksmos isorijos ir dar su pamokanciais animaciniasi filmukais, super Ir pati is taves pavyzdi paimsiu, kai jau mazoji paaugs

as ir taip mastau kad kai manoji paaugs tokiu priemoniu imsiuosi o ne dirza i rankas ciupsiu, teks ir vyra to mokint, nes jis buvo grieztai auklejamas su dirzu ir musimais, tai kartais musu nuomones apie auklejima susikerta.

Tikiuosi, kad uzteks ilgam , bet aisku, kai jau paaugs didesne ir bus protingesne, reiks vel ka nors sugalvoti. Nors siaip tai mazoji jau ipratusi, kad mamyte arba tetukas cia sprendimus priima, o ne ji, tai tikiuosi, kad ir ateityje didesniu sunkumu nekils.



Zinoma, kad labai svarbu neperzengti ribos. As irgi dabar kai prisimenu vaikysteje girdedavau, kaip kai kurie tevai gasdindavo savo atzalas, kad atiduos kokiai tetai, ar dedei, jei neklausys. Mums viena karta Palangoje, mazei verkiant, tokia moteris priejusi pasake, kad tuoj pasiims ta mergaite. Bet mes su vyru is karto dukra nuraminom, kad neatiduosim jos niekam, del to jau gali buti rami

Mūsų sūnui padeda vaikiški aiškinimai, bet būtinai ,,užbėgant įvykiams už akių". Kai pavargęs, arba pajaučia ,,tėvų silpną vietą", susitarti darosi sunku. Lengviausia turbūt susibendrauti per bendravimą, nereikia sakyti vaikui ,,užsičiaupk" kai jis čiauška ir nori kad tėvai taip pat darytų. Pagal mūsų sūnų kalbėti reikia visada kai jis nesiilsi

Geras

papildymas apie gasdinimus: pazistamu seimoje vaika gasdindavo policininkais .... isivaizduokit, kokia vaiko reakcija pamacius policininka mieste

Mes su MB bandom šnekėti, jei ir toliau neklauso tai pliaukštelim lengva ranka (nestipriai, nes net žymės nelieka), bet užtat sudrausminam. O jau yra buvę isterijų, kad traukėm diržiuką , aišku skonio jo nežino bet užtenka tik parodyti ir aprimsta

O kai pati nesu rimtai gavusi nuo savo tėvų, tai neįsivaizduoju kaip savo vaikelį galėčiau mušti
MB gaudavo pylos, bet sūnui dar nėra rimtai uždrožęs

Tikiuosi, kad griežtų priemonių neprireiks auklėjant savo atžalėles

[quote=Germante,2008 03 17, 22:34]
Bet pastebejau, kad kuo toliau, tuo labiau kitokios bausmes (ne fizines) buna efektyvios. Pvz. nesitvarkysi zaisliuku, tada jie keliaus i siuksliu deze, arba pas kitus vaikus. Kelsi triuksma parduotuveje, nepirksim tau tos bandeles, saldainio ar knygutes, kuria pirkti jau seniai buvom susitare.
visiškai sutinku , taip pat darau
diržai sakyčiau ne gydytojas o kenkėjas

mes tai tariames jei tu taip, as taip...dauguma situaciju mes susisnekam, buna kad reikia prasyti po kelius kartus, jei kazko nenori daryti kad ir zaislus susirinkti, tai pasakiau jei as eisiu rinkti visi zaisliukai keliaus i siusksledeze, tai per 10 min visi zaislai savo vietoje buna, savo panalei leidziu buti kuo savarankiskesne, apsirengti paciai, lova pasikloti, kai as indus plaunu ji pati ateina neprasoma ar sakoma sluosto tai kas nedusta ir neastru , tesla blynu maisyti na labai daug dalyku mes darome kartu visur ieskome kompromiso kol kas mus tai gaunasi

Ką tik perskaičiau, kad vaikystėje fizines bausmes patyrę vaikai prasčiau mokosi ir ateityje įgyja prastesnį išsilavinimą. Tai mokslinės išvados.

Jei kyla noras vartoti fizines bausmes siūlau paskaityti Rasos Braslauskienės ir Ilonos Jonutytės knygą "Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose: mokomoji knyga" (2005). Pavadinimas neviliojantis paprastiems tėvams, bet ten daug rašoma apie agresiją, jos kilmę aiškinančias teorijas, sąsajas su šeima, vaikų ir tėvų bendravimą. Tikrai gera knyga.