Ar gimdytumėt trečia vaikelį?

Nu ir mes turime tris numyletinius na ir nieko, pradzioj buvo sunku, daba atsidziaugt negalim

Kaip ir daugeliui cia mamyciu, kai suzinojau jog laukiuos trecia kart, istiko sokas, apeme nerimas...juk mazajam dar tik vos 5 menuo, o jau kita gyvybe beldzias... Ir finansiniai musu reikalai buvo "ziaurus" Vyras dirbo vienas, ir buvo tik pakeites darboviete Ir tikrai pajamos nesieke nei 2000lt. Tik pakeite buta, remontui pnigu nelike, betvarke....zodziu uzvalde haosas
Labiausiai buvo sunku del aplinkiniu nepalaikymo, ir net pasaipu...Mano tevams isvis buvo "sakes"...mama apreke mane, tevas tylejo...uosviai tik palingavo galva, kad bus sunku vaikai, bus sunku...O apie gimine ir draugus isvis patyliu Dar po siai dienai atsigirstu nekokiu repliku Zodziu - nepalaiko musu sprendimo. Bet kaip cia temos pradzioje viena mamyte teisingai pasake - nepalaiko tik tie kurie vos viena sugebejo pasigimdyt, arba tie kurie turi du ir aimanuoja kaip jiems sunku...vargseliai...Vienas is draugu net isreze, kad reik but durnam, arba uzdirbt milijona, kad gimdyt trecia. O mano vyras nepasimete ir atsove - taip, reik uzdirbt milijona
Vyras tai mano saunuolis Kai isgirdo naujiena, isejo laukan, paruke pora valandikiu, gryzo ir isreze - kas gims ta ir krikstysim O kai echoskopu parode, kad didele tikimybe jog tai mergaite, isvis ant ranku nesiot pradejo - juk pirmi du sunai O kai gime trecia, vyras irgi mano ne pencininas tebuvo. Jam tik 30 sueje buvo...Tai amzius cia niekuo detas, cia daugiau galvelej smegeneliu turi but manau, ir bent kazkiek seimai subrendes...
Vyras man labai padejo, ir vis padeda atlaikyti visu nepalaikanciuju priekaistus ir patycias. Gimine musu laaaabai plati, nuomone irgi nemazai...Bet mum su vyru ne motais ju pliurpalai Mes apsisprendem, gimdem trecia ( tarp kitko vyras visuose vaiku gimimuose dalyvavo asmeniskai ) , ir laaaabai dziaugiames tuom, ir didziuojames savo vaikais
Tarp kitko niekada nenoreciau, galeti tureti, bet netureti daugiau nei viena vaika
Mes jau ir apie sese sesei pamastom

As irgi nesuprantu ir nesuprasiu artimuju ir aplinkiniu neigiama poziuri apie trecia vaika seimoje.Nu nesuprantu as tokiu zmoniu arba jie vaiku nemyli arba jiems vaiku auginimas ira kazkokia prievole ir vargas.Aisku sunku buna ,bet juk yra ir kita medalio puse,vaiku juokas,dziaugsmas ,meile atperka viska ir nastos kaip nebuta.Pas mane namuose laksto du vaikai,su vyru prisijuokiam ,krecia visokius sposus,o kai kada taip pasako ,kad imk ir uzsirasinek ju mintis,o kai bus trecias tai is vis bus juk kiekvienas vaikas unikalus,nepakartojamas...ir kaip gera kai namuose tiek daug gyvybes,nuobodziauti ir liudeti tikrai netenka .

Mano vyras tai labai nori trečio, o gal ir ketvirto leliaus, vis man kalba apie programą maximum

Aš irgi nieko prieš, bet tik po keleto metelių...

Trečias vaikelis ir man buvo didelis iššūkis O ką jau kalbėti apie vyrą, jis ilgai negalėjo suvokti, kad laukiamės trečio.... (tokie tie vyrai...). Visokių kalbelių girdėjome iš aplinkinių (ir iš labai artimų žmonių), kad esame kvaili ir pan. Na, bet kaip aš sakau, visi mes mąstom pagal savo sugedimo laipsnį... Juokingiausia, tai buvo gimdymo namuose, man gimdančiai trečią kūdikėlį, net nepasiūlė mokamos palatos, na matyt, galvojo, kad gimdo kažkokia asocialė... (pas mus šiaip jau įprasta siūlyti mokamas paslaugas)...
Esu labai laiminga, mums gimė dukrytė. Didelė šeima - jėga (patikėkit, tai jums sako vienturtė). Ir dabar išgirstam kalbelių: tiesa, daugiausiai sveikinimų ir palinkėjimų....

Nieko nėra geriau už tris vaikus. Kartoju ir kartosiu.

Mano nuomone apie 3 vaikeli kazkodel kategoriska
Pirmaja dukryte gimdziau lengvai ir be problemu....praejus keletui meteliu kazkaip vis pagalvodavom apie antraji leliuna ...bet...du persileidimai ir pamastymai apie antraji kazkaip labai isgaravo.Po ilgai lauktu metu (skirtumas beveik 9metai) pasijutau ....pirma mintis-o dieve ,taigi jau tiek laiko praejo ,darbas geras,pinigai...stabilumas seimoj,mergaite jau didele-ko bereikia,o cia vel surmulys,bemieges naktys.....Ilgai niekam nieko nesakiau(maza ka,gal vel bus persileidimas ir visu nusivylimui vel nebebusiu nescia) zinojo tik vyras ir sesuo.Manasis dziaugesi praejus kritiniam laikotarpiui kad turesim vel leliuna
Vaiksciojimas buvo puikus,o ir gimdziau lengvai(nors maziule ilgai velavo ateiti i si pasauli)dziaugiuosi ne as viena,bet visa mano seima....bet...apie 3-iaji vaikeli net nera kalbos...2 vaikai-man jau pakanka,per daug atvargau,kad ryzciausi sekanciam
Ydomu,sios temos autore-kaip siuo metu gyvena ji ir koks jos apsisprendimas...
is kitos puses,kokio velnio gimdyti vaikus be meiles? Ir dar su tokiu vyru gyventi....nesuprantu tokiu moteru ,paskui vat verkia,kai taip nutinka.Mest toki lauk,gyvenimas jug nestovi vietoje,galima gyventi ir geriau(tureti toki vyra kuris nores ir nesigedins vaiku)
Sekmes mamytem kurios turi ne viena ir ne du vaikelius stiprybes jums

Na, man sunku patarti ką nors tai mamytei, bet šeip jeigu tokia situacija siulyčiau vaikelio negimdyti... aš pat turiu du vaikučius dukrytei bus 6 , sūneliui bus 2, noriu tryjų vaikučių, bet tikrai nedabar, juk dar nedidelis vienas vaikelis yra namuose, atrodo nereikia jam tiek rūpesčio, bet nori pailsėti, su pinigais viskas gerai, galėtume ir 5 vaikus išlaikyt, bet netame esmė, as bijau, kad kai po keleto metų jau bus laikas trečiam vaikeliui aš jo nebenorėsiu, gyvenimas bus visiškai susitvakęs, aš būsiu visiškai įsitvirtinusi darbe, vaikai bus dideli aš niekaip negaliu apsispręsti ar dabar gaminam trečią ar vėliau, kai pagalvoju protu, juk kam užsikarti vėl bemieges naktis, bet kaip pagalvoju širdimi, trečio vaiko noriu tam, kad prabudusi ryte po tos bemiegės nakties pamatyčiau šešias švytinčias akytes, į kurias žiūrint man būtų taip gera..

Taip...pamatyti tas akeles labai malonu ...nu bet kai pagalvoji..vel is naujo,o ir siais laikais 2 vaikai-tai jau gerai...kazkaip nesinori.Zinant kad su metais viskas brangsta,i mokslus isleisti yra begalo sunku Is savo varpines...mums dvieju per akis,labai didziuojames jomis ir labai jas mylim

Visada norėjau turėti 3 vaikučius, bet, kai susilaukiau antro, sakiau, kas kaži, ar bereikės. Bet prieš kelis metus pradėjau jausti kažkokią tuštumą. Vaikai dideli, aš dar visai jauna... Su vyru pradėjom prisiminti, kad visada žadėjom turėti 3 vaikus... Dabar, prėjus šitiek laiko, po paskutinio vaiko, laukiam nesulaukiam savo mažojo stebuklėlio . O vyras kaip tik dabar labiau subrendęs. Nė su vienu taip manim nesirūpino, kaip dabar.

Sveikos mergaitės.Aš naujokė ir rašau pirmą kartą. Laukiuosi trečio lelio ir esu labai laiminga, nors visai jo neplanavome ir nenorėjome. Pirmieji du vakai senai užaugę, 11m ir 7 m. Prieš pastojant, kai pagalvodavau apie bemieges naktis ir visą kitą, tai apimdavo depresija. Bet dabar galvoju tik apie spindinčias savo naujo leliuko akis, laimingą šypseną ir tą begalinę laimę, kokią suteikia vaikai.Iš nieko neišgirdau jokių priekaištų, nors dar daug kam ir nesame pasakę: pvz uošviams ir kitiems giminaičiams.Sėkmės visoms mamoms ir tėveliams, auginantiems du ir daugiau vaikučių

As irgi taip galvoju

Žinai, ir aš taip galvojau, kol netikėtai nepastojau, nors ir saugojausi.Bet tas galvojimas labai greitai pasikeitė.Kadangi negimdyti priežasčių nėra, vyras normalus, sveikata leidžia, finansai taip pat "bent jau dabar taip atrodo", tai beliko tik džiaugtis.