o as irgi dabar noreciau ir trecio
is pradziu tai mes sakem bus tik vienas
o va praejo 8 m ir panorau antro
nes aplink mane vien tik gimde ir gimde mano amziaus moterys
tai per vargus pasigaminom antra
dabar turim dvi dukrytes
bet jei ir dabar uzkibtu dar vienas tai be abejones gimdyciau
tai va daktare patare gimdyt iki 35 bet ne veliau, tai ziuresim kaip cia bus
o be to ir vyras apie tai kalba nors apie antra tai budavo net neuzsimink
paskui kazkaip pats panoro ir prasau
norim trecio
Niekad nebūčiau pagalvojusi,kad kada gyvenime turėsiu 3 vaikus.Man jau ir du atrodė laaaaaaaabai daug
,bet kaip sakoma nespjauk į vandenį.....ir turim 4mėn. leliuką.Vyras džiaugiasi begalo
Šiuo metu kaip tik svarstau "gaminti" trečią vaiką ar ne. Perskaičiau šitą temą ir pasidariau sau tokias išvadas:
- daug vaikų yra gerai
- kai mažas amžiaus skirtumas iš pradžių būna gana sunku
- mano vyras dar visai nieko, būna ir blogesnių
Iš tikro laukiu gal vyras pats apie trečią užsimins. Tada galėčiau pasiderėti, kad prižadėtų pagelbėti man visus prižiūrėti
O Magdos istorija tai kaip filmas su miglota pabaiga... galim bandyti įsivaizduoti kaip ten baigėsi...
- daug vaikų yra gerai
- kai mažas amžiaus skirtumas iš pradžių būna gana sunku
- mano vyras dar visai nieko, būna ir blogesnių
Iš tikro laukiu gal vyras pats apie trečią užsimins. Tada galėčiau pasiderėti, kad prižadėtų pagelbėti man visus prižiūrėti
O Magdos istorija tai kaip filmas su miglota pabaiga... galim bandyti įsivaizduoti kaip ten baigėsi...
Taip, aš irgi norėčiau trečio. Turiu du sūnelius 13 ir 8 metų. Taip norėtūsi dukrytės, tik kas garantuos, kad bus tikrai dukra?
. Labai sunku apsispręsti, ypač, kad pirmi du nėštumai buvo tikras košmaras, tik ligoninės, lašalinės.... Ištvėriau. Ir rizikuočiau dar, tik, kad vyras jau įsibaiminęs, kad gynk dieve. O ir tėvai mano, jeigu sužinotų, nepagirtų. Mane vieną augino, tai niekaip nesupranta, kodėl aš noriu daugiau. Ypač tėtis. Jis labai pyko, kai sužinojo, kad laukiuosi antrojo. Aišku, dabar abu anūkėlius myli. Galėčiau, žinoma, nekreipt dėmesio į jų nuomonę, bet kad gyvenam su tėvais.
Žodžiu, pasiryžti gimdyti trečią tikrai sunku. Tik kodėl taip lengva su pirmuoju? Gal su amžium daromės atsakingesni. O ir karjiera šiek tiek rūpi. Taip dar neseniai išsikrapščiau iš namų. Nors, nesakau,kad nepasiilgstu tų dienelių, kai žaidžiau su vaikais ir žiūrėjau serijalus su mezginiu rankoje...
Žodžiu, pasiryžti gimdyti trečią tikrai sunku. Tik kodėl taip lengva su pirmuoju? Gal su amžium daromės atsakingesni. O ir karjiera šiek tiek rūpi. Taip dar neseniai išsikrapščiau iš namų. Nors, nesakau,kad nepasiilgstu tų dienelių, kai žaidžiau su vaikais ir žiūrėjau serijalus su mezginiu rankoje...
QUOTE(m.astule @ 2007 11 30, 16:28)
Taip, aš irgi norėčiau trečio. Turiu du sūnelius 13 ir 8 metų. Taip norėtūsi dukrytės, tik kas garantuos, kad bus tikrai dukra?
. Labai sunku apsispręsti, ypač, kad pirmi du nėštumai buvo tikras košmaras, tik ligoninės, lašalinės.... Ištvėriau. Ir rizikuočiau dar, tik, kad vyras jau įsibaiminęs, kad gynk dieve. O ir tėvai mano, jeigu sužinotų, nepagirtų. Mane vieną augino, tai niekaip nesupranta, kodėl aš noriu daugiau. Ypač tėtis. Jis labai pyko, kai sužinojo, kad laukiuosi antrojo. Aišku, dabar abu anūkėlius myli. Galėčiau, žinoma, nekreipt dėmesio į jų nuomonę, bet kad gyvenam su tėvais.
Žodžiu, pasiryžti gimdyti trečią tikrai sunku. Tik kodėl taip lengva su pirmuoju? Gal su amžium daromės atsakingesni. O ir karjiera šiek tiek rūpi. Taip dar neseniai išsikrapščiau iš namų. Nors, nesakau,kad nepasiilgstu tų dienelių, kai žaidžiau su vaikais ir žiūrėjau serijalus su mezginiu rankoje...
Žodžiu, pasiryžti gimdyti trečią tikrai sunku. Tik kodėl taip lengva su pirmuoju? Gal su amžium daromės atsakingesni. O ir karjiera šiek tiek rūpi. Taip dar neseniai išsikrapščiau iš namų. Nors, nesakau,kad nepasiilgstu tų dienelių, kai žaidžiau su vaikais ir žiūrėjau serijalus su mezginiu rankoje...
Manau noreti trecio yra tik judvieju reikalas,taves ir tavo vyro,na ir kas ,kad pas tevus gyvenat,ne jiems spresti ,cia jusu gyvenimas,tuo labiau ,kad vaikus islaikot jus,o ne jusu tevai,o vietos uzteks visiems po saule.
nu trečią leliuką nebent: 1. netyčiukas; 2. pagramdukas po 10 metelių.
Aš gimdžiau trečią vaikelį po 10 m.tarpo.Vyras buvo prieš. Bet aišku, jis nebuvo toks kategoriškas kaip temos autorės ir man jokių ultimatumų nekėlė. Bet aš nuo pastojimo pradžios tikrai žinojau, kad jį gimdysiu, nes jau buvau išsiilgus kūdikėlio auginimo, o ir poilsio nuo darbo.
Šiuo metu visi šeimos nariai laimingi, nes turim rūpestėlį ir džiaugsmelį viename
Šiuo metu visi šeimos nariai laimingi, nes turim rūpestėlį ir džiaugsmelį viename
Mes netyciuka 3 pasigavom, gimdysim
QUOTE(SuperBaba @ 2007 12 10, 22:14)
Iš patirties sakau, sunkoka pradžioj su pametinukais, bet paskui
Kai sužinojau, kad laukiuosi trečio, buvo šioks toks šokas
. Pati tai iškart nusprendžiau, kad kas bebūtų - gimdysiu, nors ką tik buvau įsitvirtinus darbe, vyras išgerdinėja, mergytės jau paaugusios, trečias cezaris...
Beveik du mėnesius nieko nesakiau vyrui, tris mėnesius nežinojo nei mano mama, nei jo tėvai. Kai sužinojo, tai reakcija visų buvo nekokia
.
Bet aš buvau tvirta. Mergytės leliuką jau mylėjo pilve, o kai gimė, tai broliu neatsidžiaugia ir esa pagalbininkės
. Aš pati ir esu laiminga ir labai myliu savo pagranuką
Beveik du mėnesius nieko nesakiau vyrui, tris mėnesius nežinojo nei mano mama, nei jo tėvai. Kai sužinojo, tai reakcija visų buvo nekokia
Bet aš buvau tvirta. Mergytės leliuką jau mylėjo pilve, o kai gimė, tai broliu neatsidžiaugia ir esa pagalbininkės
As va laukiuosi treciojo
, nestumas buvo kaip perkunas is giedro dangaus..., is karto zinojau,kad gimdysiu, nes visada galvojau apie tris vaikucius, bet ne taip greitai........
, planavau tuodu praauginti.... bet buvo sunku is pradziu susitaikyt su ta mintimi, kad laukiuosi...Is vyro nesulaukiua priesisko nusistatymo pries treciaji...tevai labiau pergyveno nei vyras...dabar jau pamazu ateina laukimo dziaugsmas...judesiuku laukimas








