QUOTE
Vienu zodziu,noriu tik paklaust mamyciu,kurios augina jau nebe pirma ir nebe antra vaika-kokia buvo reakcija i trecia vaikeli?ar dvejuoniu daug buvo?kiek jums metu tada buvo?
O svarbiausia-kaip vyras reagavo i jusu 3,ar velesni nestuma?ar padeda jums vaiku prieziuroje...?
Hm. Vien dėl šio atsakymo į tavo klausimus ir prisiregistravau forume.
Pritarsiu pradžioje sakytai mamytei
"Dievas, davė burną, duos ir duonos". Jei manei, kad galėsi išauginti du vaikiukus, tai rečią manau taip pat sugebėtum. Todėl aš patarčiau gimdyti. O galų gale gal ir tėvelis viską gerai apgalvojęs, apsidžiaugs. Ir to trečiojo judviejų vaikelio lauks(galbūt net labiau nei pirmųjų dviejų). Jei jau sakai, kad dabar myli tą mažą angelėlį, kurį nešioji savyje, tai jau viską pasako, kad turėtum gimdyti. Nes paskui visą gyvenimą gali graužti sąžinė, kad iš jo atėmei gyvybę.
Kai laukiausi ketvirtą kartą, man būnant 5 mėnesyje, mano vyras išėjo pas kitą. Bet net ir tada nepalūžau. Tikėjau savimi, kad išgalėsiu išauginti vaikus. Ir žinojau, kad nelieku viena. Juk vaikas tai dovana, kurią gauna ne kiekviena. Todėl nemanau, kad mes turėtume teisę nutraukti naują gyvybę. Žinoma, kai sužinojau, kad ketvirtą kartą laukiuosi, man buvo tikras šokas. Nes su vyru jau buvome priėję skirybų ribą, bet grįžus namo pareiškiau jam
"Laukiuosi. Nesvarbu tu nori, ar nenori šio vaikelio, bet jis jau yra. Ir aš jį gimdysiu." Jo reakcija buvo netikėta. Išpradžių tylėjo, bet vėliau konia šokinėjo iš laimės.
Tad tikrai patarčiau gimdyti. Ir visgi jei tavo vyras padarys taip kaip ir sakė, neš dokumentus dėl skirybų jis nėra vertas nei tavęs, nei judviejų vaikų. O tu pagimdžiusi vaikelį jausiesi tikrai laiminga ir džiaugsiesi, kad ryžaisi jį pagimdyti. O kai vaikelis pirmą kartą ištars
" mamyte" tada pagalvosi,
"kaip aš galėjo svarstyti, gimdyti ar ne."Būk stipri ir pamatysi viskas bus gerai!!!