Sveikutes
Oi kokiam pasimetime as buvau (nors ir dabar esu)Auginam du vaikucius.Viskas susitvarke,nusistovejo (iejom i vezes)Jatau ,kaip buvo sunku ,kai pasatojau su pirmu(nei darbo,nei pajemu,tik gyvent turejom kur)kai gime mazius ,gyvenom is pasalpos ir tevelio "chaltureliu"(ofic.niekur nedirbo ,o ir darbu nelabai buvo)sukomes,vertemes,bet po truputi stojomes ant koju.Po 3metu sumastem ,kad reiktu dar vieno vaikucio,nes paskui bus labai did.metu skirtumas.Pastojau-gime dukra,auginom, vyruka isleidom i mokykla,maze i darzeli,susirado neblogus darbus,pagaliau susituokem(gyvenom nesusituoke)Jatau,kaip gerai viskas nusistovejo.
Viena bendrad.tik ka isejo i dekreta,tai kol ji dirbo aktuali tema buvo nestumas,gimdimas,vaikai
O as visa gerklia rekiau NEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
jau daugiau ne,nebent kokiu 35metu (pagranduka)jau ir sie bus paauge.O kiek kalbu budavo ,tai as kaip vaiku priesas
ne ir viskas,jie rekia,sisioja ir su jais sedet reik namuose(kaip baisu)Su vyru aplamai nediskutuodavom ta tema(buvau kazkada usiminus,kad gal 35 noreciau,o jis tu vaiko pagailek ,kaip jie bendraus(toks metu skirtumas bus))daugiau neuzsiminiau.Jau bendradarbe pagimde,turi 2men. suneli,o as antra men.
.Patikekit manim koks sumisimas buvo pas mane ir vyra
(vyras lyg apsiprato,o as ne)Vyras sako:nori dar vieno -gimdyk
nenoriu nieko daryt, gerai apsvarscius,nusprendziau gimdyt(ir pajamos geros ,ir vaikuciai nepametinukai,o ir mes ne 20-ciai).Bet kaip darbe pasakyt
?
zinau kaip tau sunku.bet as isverciau akis ir pasakiau.pries tai priminus,kad tai mano gyvenimas ir kaip noriu taip darau.bet aisku,buvo sunku prisiverst.
jauciausi kvailai pries draugus,gimines.bet mano vaiko tetis pasake,kad eiciau iskelus galva,nes ne bet kas ryztasi gimdyti 4-ta vaika....
mano situacija nebuvo tokia grazi,kaip kitu seimu.pirmus 3 pagimdziau nuo savo teiseto vyro.po8 bendro gyvenimo metu jis mane paliko del kitu moteru.likau su 3 vaikais,be namu,be pajamu.bet kai kabiniesi i gyvenima,viskas susitvarko.jau 5m gyvenu nesusituokus su savo dabartiniu draugu.kai laukiausi nuo jo vaikelio,visi us akiu laike mane beprote.mane,kad jis veliau ar anksciau paliks ir as liksiu viena su 4 vaikais.niekas to negali zinoti kaip bus ateiti.bet as ismokau gyventi siandiena,ir dziaugiuosi,kad pagimdziau ta pagranduke.sunku.bet kai matau,kaip tevelis su ja duksta,kaip ja myli vyresnieji vaikai,suprantu-vertejo...
Aisku neatleido, dirbau ikipaskutine dienos, rupinausi vyresneliais. Nestumas buvo lengvas, o kai darbus uzbaigiau po poros dienu ir pasigimdziau. Turiu auksa ir dziaugiuosi namu ukiu. Dabar, po 9m mano lakstymo ir vsikuo rupinimosi, atejo vyro eile palakstyti, vaikus pavezioti ir parduotuvese eilese pastoveti. As tik namuose su mazaja avrtausi po lova ir kamanduoju 
keista,bet net pat pasisiule viska sutvarkyt ,del algos 
, praverkiau, gyvent nenorėjau. per operaciją tirtėjo už durų, po operacijos pamilo iš naujo. o dukra- tėčio princesė 
. dabar kai užsimenu, kad darysim 
ketvirtą- nelabai ir spyriojasi 
O požiūris vyro tai išvis patyliu - ne visiems prisipažįsta kad 2 vaikus turi 
