Laba diena
Pries penkis metus gimdziau dukryte per Cezario pjuvi (sedimoji vaisiaus pirmeiga). Epiduras nesuveike. Anesteziologei buvo atsilyginta is anksto, bet kirbejo kazkokia nuojauta negera, kuri veliau pasitvirtino...
Zodziu, taip gavosi,kad jauciau VISUS operacijos skausmus, pradedant pirmuoju pjuviu, baigiant susiuvimu... Kai pradejau saukti,kad skauda, gavau papildomu inhaliuojamu vaistu, kurie taciau ne skausma apmalsino, o uzglusino,kad saukti negaleciau. Man atrode,kad visos operacijos metu as staugiau tiesiog, o veliau, operacijoje buvusi sesute papasakojo, kad tiesiog labai aimanavau. Apie tai,kad gimdau, galima sakyti,kad pamirsau... Tiesiog vienintele mintis buvo- kada sis kosmaras baigsis? Daug kas is artimu zmoniu nepatikejo,kad taip gali buti, sake,kad galbut kaltas mano perdetas jautrumas. O as dar ilga laika viduje prisimindama savo pirmaji, "saunuji" gimdyma labai isgyvenau...
Taciau uz poros metu vel teko daryti antra cezari (vel gi del medicininiu indikaciju). Galite isivaizduoti,kaip as bijojau. Kadangi gimdziau toje pacioje ligonineje, pas ta pati gydytoja, stojau piestu pries pirmojoje operacijoje dalyvavusia anesteziologe. Pasakiau kategoriskai,kad nesileisiu ir taskas. Daktaras susitare su kitu anesteziologu, vyriskiu, kuriuo kaip sake, gali 110 procentu pasikliauti. Tai va. Operacija praejo kuo puikiausiai- jokio skausmo ar panasiu pragaro kanciu,kurias teko kenteti pirma karta. Supratau,kad epiduras gali suveikti tiesiog nuostabiai, zodziu, jauciausi tiesiog puikiai, jau nekalbu,kaip smagu buvo kai parode tik gimusi vaikeli (pirmosios operacijos metu is skausmo to fakto isvis negalejau suvokti).
Taip,kad nuo anesteziologo priklauso, pasirodo, labai daug kas.
Paklausus gydytojo del pirmojo atvejo, kodel taip nutiko, tiesiog buvo aptakiai paaiskinta,kad, deja, taip kartais nutinka, kad epiduras nesuveikia...
Paskui, kiek teko dometis, epiduro sekme priklauso ne tik nuo anesteziologo profesionalumo, bet ir nuo naudojamu vaistu kokybes, adatu storiu ir tt.