nuo kokio amziaus leidzia i svecius vaikucius? musu berniokas jau 9 metu buvo, tai as ir nezinau nieko apie jaunesnius
na, logiska, maziukai nepajegus suprasti kodel namai tai yra tai ne
nuo kokio amziaus leidzia i svecius vaikucius? musu berniokas jau 9 metu buvo, tai as ir nezinau nieko apie jaunesnius
nuo kokio amziaus leidzia i svecius vaikucius? musu berniokas jau 9 metu buvo, tai as ir nezinau nieko apie jaunesnius
QUOTE(ZAIKA2 @ 2007 10 29, 20:06)
Beje Lietuvoje kas 10 pora nevaisinga. tai kaip statistikai paskaičiavo tai ir gavosi kad vaikų namų nereiktų jei visos nevaisingos poros įsivaikintų. 
bet kažkodėl nesivaikina
matyt, kaltas ir visuomenės neigiamas požiūris. daromos kažkokios paslaptys iš įvaikinimo ir pan.
Beje nesenai buvau skaičiau vieną pamastymą apie nepritampančius prie visuomenės ir jos santvarkos įvaikintus vaikus. Taigi anot to autoriaus mes patys gimdami pasirenkame šeimą kurioje gimstame atsižvelgdami į tą blogį ar gėrį kurį padarėme praeituose gyvenimuose. Taigi jei paimtas vaikas skirtas tau tai viskas super 
. Tačiau jei paimi vaiką kuris turi taip gyventi kad ištaisytų savo klaidas, tai jokie auklėjimai nepadės. Vaikas bėgs iš namų darys visokias nesamones pats nesuvokdamas kodėl taip kvailai elgesi, tiesiog tai užprogramuota jo pasamonėje. Paimdami tokį vaiką darome jam tik blogą ir imetam jį į tą` patį užburtą praradimų ratą.
Ui dabar baigiu rinkits pažymas tai vis galvoju kaip reiks suprasti kad būtent tas vaikas skirtas tau.
. Tačiau jei paimi vaiką kuris turi taip gyventi kad ištaisytų savo klaidas, tai jokie auklėjimai nepadės. Vaikas bėgs iš namų darys visokias nesamones pats nesuvokdamas kodėl taip kvailai elgesi, tiesiog tai užprogramuota jo pasamonėje. Paimdami tokį vaiką darome jam tik blogą ir imetam jį į tą` patį užburtą praradimų ratą. Ui dabar baigiu rinkits pažymas tai vis galvoju kaip reiks suprasti kad būtent tas vaikas skirtas tau.
Muminukas. is ivaikinimo nera daromos paslaptys. Pries Naujuosius visada buna akcija, atviros durys kudikiu ir vaikinu namuose. Taigi tik reikia noro. O ivaikinus viesai nekalbama. Nes tai jau yra seima. Ir aplinkiniams neskelbiama.
QUOTE(laureta @ 2007 10 29, 20:24)
Muminukas. is ivaikinimo nera daromos paslaptys. Pries Naujuosius visada buna akcija, atviros durys kudikiu ir vaikinu namuose. Taigi tik reikia noro. O ivaikinus viesai nekalbama. Nes tai jau yra seima. Ir aplinkiniams neskelbiama.
tai va, aš būtent apie šeimą ir kalbu. deklaruojama, kad imkime, vaikinkimės, o šeimose kažkaip keistai būva. na, kiek yra tekę matyti Atleisk, tai dauguma įvaikintųjų pasakoja, kaip iš to daryta paslaptis, kas nors iš pašalinių pasakė ir pan. man tai atrodo kaip neigiamas dalykas. šioje situacijoje palaikau Nomedos požiūrį: nors ir šeima, bet nėra slepiama, ,kad įvaikinta. ir taip išvengiama šnibždesių už nugaros, netikrumo ir spėliojimų, kurie sukelia vaikiukui sumaištį. geriau nuo mažens užaugti su tiesa, kad kažkur yra dar viena, jį pagimdžiusi mamytė/teta, o ne spėlioti, kodėl Tadukas turi ką tik gimusio nuotraukų, kurias tėtis darė, o kodėl Rimukas neturi.
Va va aš ir po vieno įvykio padariau išvadą nesakysiu daugiau niekam. Ir pasitengsiu kad vaikas nežinotų iki tol kol pats sąmoningai galės nuspręsti sakyti savo aplinkai ar ne.
Prieš kokį mėnesį aš šventai masčiau nesąmonė ko čia reikia slėpti ,pasakai visiems ir viskas dabar jau galvoju kad gal nereikia galva stačiai pulti.
Prieš kokį mėnesį aš šventai masčiau nesąmonė ko čia reikia slėpti ,pasakai visiems ir viskas dabar jau galvoju kad gal nereikia galva stačiai pulti.
QUOTE(ZAIKA2 @ 2007 10 29, 20:31)
Va va aš ir po vieno įvykio padariau išvadą nesakysiu daugiau niekam. Ir pasitengsiu kad vaikas nežinotų iki tol kol pats sąmoningai galės nuspręsti sakyti savo aplinkai ar ne.
Prieš kokį mėnesį aš šventai masčiau nesąmonė ko čia reikia slėpti ,pasakai visiems ir viskas dabar jau galvoju kad gal nereikia galva stačiai pulti.
Prieš kokį mėnesį aš šventai masčiau nesąmonė ko čia reikia slėpti ,pasakai visiems ir viskas dabar jau galvoju kad gal nereikia galva stačiai pulti.
aišku, viena yra teoriškai įsivaizduoti, kita- savo kailiu patirti
QUOTE(ZAIKA2 @ 2007 10 29, 21:23)
Ui dabar baigiu rinkits pažymas tai vis galvoju kaip reiks suprasti kad būtent tas vaikas skirtas tau.
pajausi
as net negalvodama apie globa pamaciau TA vaika ir supratau, kad jis mano QUOTE(laureta @ 2007 10 29, 21:24)
Muminukas. is ivaikinimo nera daromos paslaptys. Pries Naujuosius visada buna akcija, atviros durys kudikiu ir vaikinu namuose. Taigi tik reikia noro. O ivaikinus viesai nekalbama. Nes tai jau yra seima. Ir aplinkiniams neskelbiama.
ne visada aplinkiniu nuomone yra teigiama, silpnesi, ar abejojanti zmogu ji labai gazdina ir zeidzia.
QUOTE(laureta @ 2007 10 29, 19:46)
lera, isties labai skaudu, kad tavo vyras yra priesingos nuomones apie svetima vaikuti seimoje. Bet nepamirsk ir tai, kad vaikai gyvenime svarbus. Ivaikinti ar globojami vaikuciai yra kazkuom ypatingi. Ivaikinimas ar globa tai nera pasirodymas pries kitus, tai pirmiausia turi buti gera paciai. As kai vaikinausi mergaite, taremes su dukra, bet sakiau ir savo draugui, kad noriu isivaikinti, jis buvo pries (ne ivaikinima, bet kad mano kelione i jo sali gali atsideti neribotam laikui). Bet as pasakiau, as noriu sitos mergaites ir taskas. O mes esame suauge, galime pakenteti kuri laika ir tuomet busime kartu. Taigi turiu ir mergaite, turiu ir suzadetini. Tiesiog labai reikia noreti ir nenuleisti ranku. Ieskoti visokiausiu budu, kad tavo svajone issipildytu. As ta ir padariau. As tiesiog dabar jau pamirsau zodi -ivaikinta dukra. Ji tiesiog yra antra mano dukryte. Tarp musu yra rysys.
Selma, Vilniuje mazyliu savaitgaliais parsivezti neleidzia kudikiu namai. Galbut mazesniuose miestuose tai yra imanoma.
Selma, Vilniuje mazyliu savaitgaliais parsivezti neleidzia kudikiu namai. Galbut mazesniuose miestuose tai yra imanoma.
tikiu kad mano vyro nuomone kažkada pasikeis....
dar žinau kad ivaiki reikia išnešiot šyrdije ligiai tiek pat kie savo iščiose.......
QUOTE(muminukas @ 2007 10 29, 21:30)
šioje situacijoje palaikau Nomedos požiūrį: nors ir šeima, bet nėra slepiama, ,kad įvaikinta. ir taip išvengiama šnibždesių už nugaros, netikrumo ir spėliojimų, kurie sukelia vaikiukui sumaištį. geriau nuo mažens užaugti su tiesa, kad kažkur yra dar viena, jį pagimdžiusi mamytė/teta, o ne spėlioti, kodėl Tadukas turi ką tik gimusio nuotraukų, kurias tėtis darė, o kodėl Rimukas neturi.
Nomedą ir jos mergytę saugo Nomedos statusas, tai, kad ji yra žinomas asmuo, ir ne kiekvienas išdrįs skaudinti jos dukrą.
Nepainiokit dviejų dalykų - slėpimo ir privatumo. Slėpti tai jau praktiškai niekas neslepia nuo vaiko (bei giminių, artimiausių draugų ir gydytojų), kad jis yra įvaikintas. Tačiau kam tą aiškinti visiems ir visada? Vaiko atėjimo į šeimą istorija, jo gyvenimas iki įvaikinimo - tai juk vaiko istorija, kuri priklauso jam. Galbūt jam ne itin smagu girdėti, kaip mama visiems skelbia, kad jis kitoks, kad jis įvaikintas. Ypač žinant mūsų visuomenės požiūrį į tokius vaikus (užtenka pasiskaityti komentarus kokiame nors Delfyje). Jei ką nors iškrės, nesiseks mokykloje - per daug nesismulkins ir prilipdys etiketę "genai, ko iš to vaiko norėti".
lera, --dar žinau kad ivaiki reikia išnešiot šyrdije ligiai tiek pat kie savo iščiose.......-- Teisingai pastebejai. As busimaji ivaiki sirdyje nesiojau daugiau kaip isciose.
Noreciau pazymeti, kad slepti, kad ji/jis ivaikinta/as nera prasmes. Todel, kad visi vistiek zino/zinos, kad ivaikinta/as. Cia nieko blogo nematau. Bet geriausia yra tai, kad niekas nezino jo praeities, kas, kaip, kur ir kokia buvo pavarde ar vardas. Tai turi buti slepiama. Kad nekiltu pagunda kapstyti.
Man dar yra keisciausia, kad suaugusieji vaziuoja ir renkasi vaikuti vaiku/kudikiu namuose. Pagal ka jie renkasi? Net nezinau. Mano ivaikinta mergaite irgi buvo pasiulyta kitai seimai. Bet jie neatvaziavo su ja susitikti. Todel pasiule man, o as sutikau iskart, kai tik ja pamaciau. VTAT net baiminosi mano skubumo. O as bijojau, kad jos is manes niekas neatimtu.
Noreciau pazymeti, kad slepti, kad ji/jis ivaikinta/as nera prasmes. Todel, kad visi vistiek zino/zinos, kad ivaikinta/as. Cia nieko blogo nematau. Bet geriausia yra tai, kad niekas nezino jo praeities, kas, kaip, kur ir kokia buvo pavarde ar vardas. Tai turi buti slepiama. Kad nekiltu pagunda kapstyti.
Man dar yra keisciausia, kad suaugusieji vaziuoja ir renkasi vaikuti vaiku/kudikiu namuose. Pagal ka jie renkasi? Net nezinau. Mano ivaikinta mergaite irgi buvo pasiulyta kitai seimai. Bet jie neatvaziavo su ja susitikti. Todel pasiule man, o as sutikau iskart, kai tik ja pamaciau. VTAT net baiminosi mano skubumo. O as bijojau, kad jos is manes niekas neatimtu.
