As noreiciau isivaikinti. Bet ne dabar, ne artimiausiu metu, o kada nors...galbut...Mano tevai, kai mes su sese buvom dar mazutes (3 ir 1 metuku), globojo tokia miela mergaite is vaiku namu, paimdavo ja kartu atostogauti...Jau mama lyg ir eme galvoti apie ivaikinima, kai atsirado tos mergaites brolis -vyresnis, jau mates silto ir salto...Tevai issigando...Paskui mes persikelem gyventi kitur, rysiai nutruko...Beje, neseniai toji mergaite, dabar jau suaugusi moteris, pamaciusi mama kalbant per TV, ja pazino ir paskambino...
Kai buvau pirmo kurso studente, su sese lankem vienus vaiku namus. Ten buvo penki alkoholikes su atimtom teisem motinos ir skirtingu tevu vaikai, du is ju mes paglobodavom - pametinukus berniuka ir mergyte. Jie taip norejo namu, tevu, kad mano sese, tada dar mokine, troleibuse vadindavo "mama"...Buvo keista, kad jie nezinojo, kaip atrodo duonos kepalas (buvo mate tik riekutem), absoliuciai nesigaude, kaip atrodo maistas, dar nepatiektas ant stalo. Jei jie butu buve tik du, tevai turbut butu neistvere ir pasieme auginti. Bet penki...Vyriausiam buvo desimt metu. Jie visi jautesi kaip viena seima, vieni kitus uzstojo, matyt, suprato, kad nieko daugiau pasaulyje neturi.Man pasirode, kad jie pernelyg anksti subrende, jau nebe vaikai...

O siaip ivaikinimas reiklauja tam tikru salygu, visu prima - finansiniu. KAd galima butu vaika ir pamaitint, ir aprengt, ir ismokslint...Reikia labai gero emocinio klimato seimoje, sutuoktinio palaikymo ir supratimo. Ir - atmesti visas iliuzijas, kad vaikas bus geras, tiesiog auksinis, amzinai dekingas ir pan...Jei savas vaikas, budamas paauglys, daznai padaro ir pasako skaudziu dalyku, tai ka kalbeti apie paaugli, kuris zino, kad tai nera tikrieji jo tevai..Jei savam vaikui kartais buna per mazai meiles ir demesio, tai ka kalbeti apie ta vaika, kuris buvo nereikalingas dar isciose, o pirmus savo gyvenimo menesius praleido ne glostomas siltu mamos ranku, o guledamas penktoj is desines lovytej tarp saltu ir nesvetingu sienu...
Manau, isivaikinant reikia buti pasiruosus viskam ir negyventi iliuizjomis...