Na aišku, kad juokinga kai mažieji, ką nors juokingai pasako, bet kad kartais pasimiršta, o juk visko neužrašysi
Bet papasakosiu ir aš savo bajeriukus:
Kai vyriausiam Edgarui buvo 5 metai su trupučiu, o broliui 4 metai, ėjom pasivaikščioti. jei nupirkdavome kokį rūbą, tai pykdavo, kodėl ir man nenupirkai. aišku tada buvo pasimokyta ir pirkome vienodus kostiumėlius tik spalvos skyrėsi.Einame mes visi, o tokia močiutė iš paskos eidama klausia:
- Vaikučiai ar jūs dvinukai?
Mano edgaras atsisuko ir taip rimtai sako:
- Aišku ne dvynukai, mes pamestinukai (norėjo pasakyti pametinukai).
ta močiutė nesuprato ir sako:
- bet vaikučiai gi jūs turite mamą?
- o ką pamestinukai neturi mamų ar ką?
Dovydas 1,5 metų jau normaliai dėstė sakinius, ir galėjo viską suprasti.
Ganėsi dvi karvės atokiau pievelėje. Tai Dovydas pamatęs, kad pradėjo šaukti mama, mama žiek dvi ka: viena opa kita apapa. (Kalba netaisyta) reik suprasti kad viena stovi kita guli.