nu bet vistiek tame paciame mieste , kada susimojuosime
QUOTE(atika @ 2005 08 02, 10:25)
aš ir iš Klp.
na o kad parašyčiau į temą
QUOTE(FLEXE @ 2005 08 02, 12:20)
aš ir iš Klp.
ir turiu 4mėn. auksiuką
gal kada visos susibėgsime
na o kad parašyčiau į temą
tai mano Airulka miega ant žemės. lova jai tabu, bet vat kai svečiai ateina, abra atvaro paatostogauti, tai suku įaiškinti kad jai ant lovos negalima. daro savo, kai aš nematau 
na o kad parašyčiau į temą
Ar tik as jusu nemaciau vaikstant prie mokyklos
QUOTE(atika @ 2005 08 02, 11:34)
Ar tik as jusu nemaciau vaikstant prie mokyklos
Mano mergyte (mitelsnauceris) labai norejo su tavaja susipazinti 
spėju kad taip
QUOTE(FLEXE @ 2005 08 02, 12:57)
Kada vakare savo mergyte vedi?Galetu palakstyti abi
Mūsų šuo dabar miega lovoje. O kažkada miegojo tik ant grindų arba kitame kambaryje, ant lovos lipo tik tuomet, kai niekas nemate arba nieko namuose nebuvo. Bus man gera pamoka, kai auginsime kitą šunį.
Viskas prasidėjo per mano minkštą širdį. Labai linksma būdavo su šuniu padūkti ant lovos. Iš pradžių pareiškiau, kad jam galima lipti ant lovos prieš pat nuvelkant patalynę, t.y. prieš pat skalbimą. Vėliau rasdavau progų jį pasikviesti ant lovos, kai būdavau namuose viena. Smagu pasivolioti ir pažaisti su 35 kg teliuku. Po to kelis kartus lijo ir žaibavo naktį, ko mūsų šuo siaubiagai bijo (arba bent jau apsimeta), ėmiausi jį guosti... Lovoje. Na ir nejučia lova miegamajame tapo viena iš šuns miegamų vietų.
Dabar jau vėlu bandyti seną šunį iš ten iškrapštyti, net kai kartais ryte atsikeli skaudančia nugara. Galiu kaltinti tik save, kad kadaise pamyniau savo principus, lyg ir "iš meilės šuniu", o iš tiesų dėl kvailumo. Tikiuosi, kad pasimokysiu iš savo klaidų su kitu šuniu.
Viskas prasidėjo per mano minkštą širdį. Labai linksma būdavo su šuniu padūkti ant lovos. Iš pradžių pareiškiau, kad jam galima lipti ant lovos prieš pat nuvelkant patalynę, t.y. prieš pat skalbimą. Vėliau rasdavau progų jį pasikviesti ant lovos, kai būdavau namuose viena. Smagu pasivolioti ir pažaisti su 35 kg teliuku. Po to kelis kartus lijo ir žaibavo naktį, ko mūsų šuo siaubiagai bijo (arba bent jau apsimeta), ėmiausi jį guosti... Lovoje. Na ir nejučia lova miegamajame tapo viena iš šuns miegamų vietų.
Dabar jau vėlu bandyti seną šunį iš ten iškrapštyti, net kai kartais ryte atsikeli skaudančia nugara. Galiu kaltinti tik save, kad kadaise pamyniau savo principus, lyg ir "iš meilės šuniu", o iš tiesų dėl kvailumo. Tikiuosi, kad pasimokysiu iš savo klaidų su kitu šuniu.
abu šunys miega lovoj
bokserę tai tėtis atsinešė į lovą pirmas. Atėjo po naktinės, o ta cypia, miegot neduoda, tai įsikėlė pas save į lovą, tai taip ir liko
dabar jau sena, nebeiškrapštysi
o mūsų mažikę mes sąžiningai bandėm išmokint miegot jos vietoj, bet po savaitės nemigos, paguldėm gale kojų. Tai dabar ten ir miega
tiesa, kai mes jai nusibostam, eina į savo lovą ir miega ten
o mūsų mažikę mes sąžiningai bandėm išmokint miegot jos vietoj, bet po savaitės nemigos, paguldėm gale kojų. Tai dabar ten ir miega
Mūsiškis tai miega prie mūsų lovos( ta lova tai čiužiniai), tai pora kart per naktį bando pas mus įsikurt, bet būna negailestingai išvaromas į savo guolį
Jetus, o kaip dabar gražu žiūrėt. diedas ant sofkės parpia prie teleko , o Bartas šalia letenas ištieses
QUOTE(Anka @ 2005 08 08, 23:19)
Mūsiškis tai miega prie mūsų lovos( ta lova tai čiužiniai), tai pora kart per naktį bando pas mus įsikurt, bet būna negailestingai išvaromas į savo guolį 
Mano mergytė irgi vis taiko į lovą įsiropšti - mes ją ten visai mielai ir įsileistume, bet kad vyrui alergija nuo šunų, tai būtų šiek tiek per žiauru
O dar ir kadangi ji vilkšunė, tai kai užaugs, reikės lovos dvigubai didesnės... Bet jau taip prašosi į lovą, galvytę padeda ant krašto ir "verkia"
Na aš gal neiškentusi tokio
žvilgsnio irgi gal įsileisčiau, bet kai užaugs mūsų erdeliukas tai pačiai vietos nebeliks








