Su maniške boksere tai buvo dauf vargo kol suradom jai "šuniška" miegojimo vietą. Nuo mažems ji buvo pripratusi miegoti lovoje-naktį tyliai įlįsdavo net po kaldra

Tai buvau šalia pasidėjusi vytelę ir neskaudžiai užduodavau per užpakalį. Po to užtekdavo tą vytelę ti paimti į rankas ir į lovą nebelipdavo. Ji visad miegojo mano kambary ir nusprendėm vieną dieną, kad šuns vieta koridoriuj. Vaje, kiek mums teko iškęsti-naktim ji cypdavo, braižydavos aplink duris

Nu nieko nebuvo įmanoma padaryti. Bet kai užaugo, tai ir protingėjo. Dabar ji turi puikų savo guolį pintą iš vytelių. Žinoma ant dugno yra užtiestas čiužinukas (net pagalvytė yra

) ir kur beišneštum tą jos gultas - ji miegos bet kur.
Su šiniu reikia turėt be galo daug kantrybės. O už vargą, pačios žinot, augintinis atsidsėkoja savo meile ir prieraišumu