Buvom ir mes šiandien pirmojoje pamokėlėje, Fabijoniškėse. Apie aplinką jau čia buvo rašyta, tad nesikartosiu, galų gale esu iš tų, kurioms svarbiausia vaiko emocijos, o maniškiui garantuotai patiko viskas
Tačiau yra vienas diiiidelis
BET.
Yamaha muzikos mokykla skirta ne tik vaikščiojantiems mažyliams, bet ir patiems mažiausiams, kurie į užsiėmimus atvažiuoja vežimėliais. Va čia ir prasideda "linksmybės". Su drauge į užsiėmimus nutarėme eiti pėščiomis, mūsų kleckiukai - vežimėliuose. Vežimėliai ne iš lengviausių - universalai vadinamieji, kiekvienas, įskaičiuojant "krovinį" - po dvidešimt kilogramu su "kepure". Taigi, prieiname prie mokyklos - mus pasitinka prašmatnūs paradiniai laiptai, gal penkiolika apystačių pakopų. Na ką, - gi neapsisuksi ir nenueisi, be to, ne viena valanda sporto salėse praleista - draugė griebia savo 20 kg su viršum pažasčia ir "grakščiai" užbėga laiptais. Mano karieta dar sunkesnė, vaikas taip pat, taigi vaiką laiko draugė, aš nešu vežimą. Kita kliūtis - durys. Visos dvi. Modernios, koja nepalaikysi. Ką gi, nenuliūstame, mano vaikas vežime paliekamas lauke, aš palaikau iš pradžių vienas, po to kitas duris, - šiaip ne taip įvažiuoja draugė, po to ta pati procedūra atliekama su mano karieta. Uf, atsipučiame. Pasirodo, per vėlai

Dar vieni statūs laiptai - tik dabar jau žemyn. Smagu. Išbandome modernių vežimų ypatybes "lipti" laiptas žemyn. Pavyksta

Pagaliau pasiekiame tikslą...
O po pamokos - vėl ta pati procedūra
Kitą kartą nutariau į pamoką važiuoti mašina. Bet yra mamų, kurios tokios galimybės neturi.
Taigi, joms smagaus sporto, o į Yamaha Lt daržą - diidelis akmuo (na, gal toks virš 25 kg

).
O jei rimtai, tai pikta ir tiek.
Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. (Mt 10, 2433)