O maniškės žino,kad mama patampa tuo stebuklingu seneliu...
Nustojau tikėt maždaug 8-9 metų,kai užtikau tėvus dedančius dovanas 
O iki tol visad palikdavau seneliui Kisieliaus spanduolių,sausainių ir saldainių...Visad viską palikdavau ant kėdutės,o naktį (keldavausi kuo anksčiau dovanų išvyniot) ant kėdutės atrasdavau kokius 5 kinderius
O šiaip-man jau 17 metų,o broliui 22m. ir iki šiol dovanas randam po eglute,tik tėvai dažniausiai nebesivargina 2 val nakties keltis ir palikinėt,o padeda kokią 6 val.
Ir šiaip..grynai dovanų mažai bebūna (dovanas paliekam tik mes su mama),daugiau būna vokelių
O iki tol visad palikdavau seneliui Kisieliaus spanduolių,sausainių ir saldainių...Visad viską palikdavau ant kėdutės,o naktį (keldavausi kuo anksčiau dovanų išvyniot) ant kėdutės atrasdavau kokius 5 kinderius
O šiaip-man jau 17 metų,o broliui 22m. ir iki šiol dovanas randam po eglute,tik tėvai dažniausiai nebesivargina 2 val nakties keltis ir palikinėt,o padeda kokią 6 val.
Ir šiaip..grynai dovanų mažai bebūna (dovanas paliekam tik mes su mama),daugiau būna vokelių
Manau tiki, ir vaikai ir suaugę, kai kurie tiki. Aš pavyzdžiui tikiu.
Tik tėvai ir šiaip suaugę su šia tema turėtų elgtis labai atsargiai ir atsakingai, ir tikrai rimtai žiūrėti net į smulkmenas, užuominas ir visokias detales.
Pamenu, kai mes savo sūneliui, buvo jam tada jau 12, tikėti jis dar viskuo lyg ir tikėjo, bet ėmiau pastebėti, vis kokias tai kylančias abejones, tad turėjom pasistengti.
Pasiuvom tokį didelį raudoną maišą, pridėjom ten visokiausių dovanų visai šeimai, visokių žaislų, saldainių, pripustų balionų ir mikrobangų krosnelę nai ir viską ko namams reikėjo, o tą maišą perdavėm kaimynams, kad lemiamu momentu pasikrapštytų apie duris ir paliktų maišą. Vaikai žinioma sureagavo, o kai rado maišą tai reakcija buvo fantastinė. Sūnus net prisipažino po to, kad jam buvo jau bekylančios abejonės dėl tų kalėdų senelių, bet sako dabar tai jau įsitikinau kad viskas yra tikra.
Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti tą vaiko tikėjimą, kada kuo trumpesnis laiko tarpas būtų tarp periodo, kada jis dar tiki pasakom ir to momento, kada pasakas galės pradėti kurti pats.
Tik tėvai ir šiaip suaugę su šia tema turėtų elgtis labai atsargiai ir atsakingai, ir tikrai rimtai žiūrėti net į smulkmenas, užuominas ir visokias detales.
Pamenu, kai mes savo sūneliui, buvo jam tada jau 12, tikėti jis dar viskuo lyg ir tikėjo, bet ėmiau pastebėti, vis kokias tai kylančias abejones, tad turėjom pasistengti.
Pasiuvom tokį didelį raudoną maišą, pridėjom ten visokiausių dovanų visai šeimai, visokių žaislų, saldainių, pripustų balionų ir mikrobangų krosnelę nai ir viską ko namams reikėjo, o tą maišą perdavėm kaimynams, kad lemiamu momentu pasikrapštytų apie duris ir paliktų maišą. Vaikai žinioma sureagavo, o kai rado maišą tai reakcija buvo fantastinė. Sūnus net prisipažino po to, kad jam buvo jau bekylančios abejonės dėl tų kalėdų senelių, bet sako dabar tai jau įsitikinau kad viskas yra tikra.
Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti tą vaiko tikėjimą, kada kuo trumpesnis laiko tarpas būtų tarp periodo, kada jis dar tiki pasakom ir to momento, kada pasakas galės pradėti kurti pats.
QUOTE(tevas ant arklio @ 2009 10 12, 10:04)
Manau tiki, ir vaikai ir suaugę, kai kurie tiki. Aš pavyzdžiui tikiu.
Tik tėvai ir šiaip suaugę su šia tema turėtų elgtis labai atsargiai ir atsakingai, ir tikrai rimtai žiūrėti net į smulkmenas, užuominas ir visokias detales.
Pamenu, kai mes savo sūneliui, buvo jam tada jau 12, tikėti jis dar viskuo lyg ir tikėjo, bet ėmiau pastebėti, vis kokias tai kylančias abejones, tad turėjom pasistengti.
Pasiuvom tokį didelį raudoną maišą, pridėjom ten visokiausių dovanų visai šeimai, visokių žaislų, saldainių, pripustų balionų ir mikrobangų krosnelę nai ir viską ko namams reikėjo, o tą maišą perdavėm kaimynams, kad lemiamu momentu pasikrapštytų apie duris ir paliktų maišą. Vaikai žinioma sureagavo, o kai rado maišą tai reakcija buvo fantastinė. Sūnus net prisipažino po to, kad jam buvo jau bekylančios abejonės dėl tų kalėdų senelių, bet sako dabar tai jau įsitikinau kad viskas yra tikra.
Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti tą vaiko tikėjimą, kada kuo trumpesnis laiko tarpas būtų tarp periodo, kada jis dar tiki pasakom ir to momento, kada pasakas galės pradėti kurti pats.
Tik tėvai ir šiaip suaugę su šia tema turėtų elgtis labai atsargiai ir atsakingai, ir tikrai rimtai žiūrėti net į smulkmenas, užuominas ir visokias detales.
Pamenu, kai mes savo sūneliui, buvo jam tada jau 12, tikėti jis dar viskuo lyg ir tikėjo, bet ėmiau pastebėti, vis kokias tai kylančias abejones, tad turėjom pasistengti.
Pasiuvom tokį didelį raudoną maišą, pridėjom ten visokiausių dovanų visai šeimai, visokių žaislų, saldainių, pripustų balionų ir mikrobangų krosnelę nai ir viską ko namams reikėjo, o tą maišą perdavėm kaimynams, kad lemiamu momentu pasikrapštytų apie duris ir paliktų maišą. Vaikai žinioma sureagavo, o kai rado maišą tai reakcija buvo fantastinė. Sūnus net prisipažino po to, kad jam buvo jau bekylančios abejonės dėl tų kalėdų senelių, bet sako dabar tai jau įsitikinau kad viskas yra tikra.
Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti tą vaiko tikėjimą, kada kuo trumpesnis laiko tarpas būtų tarp periodo, kada jis dar tiki pasakom ir to momento, kada pasakas galės pradėti kurti pats.
Tikrai super tetis!
Mano dukros tai tikejo sventai iki kol mazesnei suejo 10 o vyresnei tada buvo 12,5 metu. Ju tikejima vis megindavo palauzti kiti vaikai mokykloje, ypac tie, kurie aukleti pagal ta iskrypusia "montesori" sistema. Tad mums teksdavo vel sugrazinti vaikus i pasaku pasauli visomis pajegomis, pajungiant gimines, kaimynus ir svetimus zmones...
Senelio laukimas prasideda nuo laisku rasymo jam ir stengimosi uzsitarnauti senelio simpatijas. Kai mano dukros buvo mazesnes, tai susitardaviau paste su moteriskem kad ateisiu su vaikais tam tikru laiku. Tada su vaikasi ateidavom ir abi maziukes isdidziai paduodavo savo laiskus (is pradziu tai buvo piesiniai, veliau jau rase didziosiom raidem kreivai, veliau jau normaliai rase kai pradinukes buvo). Pasto motereles rimtais veidais uzklijuodavo pasto zenklus, uzdedavo anspaudus ir dar padejuodavo kad tiek daug laisku, kaip cia viska ir suspeti... paskui dar duodavo kam nors nurodymus nunesti i ta skyriu kur lektuvu gabenami laiskai... tai mano mergytes ziuredavo akis ispute, o paskui grizdavom namo tai pasakodavo visiems kaip jos issiunte laiskus. Tada as kita ryta nueidavau i pasta ir motereles man atiduodavo laiskus, kad galeciau suzinot ka nupirkt...
O paskui panasiu budu vaikai gaudavo nuo senio sveikinimo atvirukus ir jei prireikdavo - atsakyma kad tokio daikto kolkas neturi, bet gal gali pasiulyti panasu, dar geresni... ir panasiai... Kad neatsitiktu pas vaikus nenormaliu noru, mes su vyru visa laika dirbom ta tema: Kaledu Senelis neturi pinigu, todel negalima prasyti brangiu dideliu dovanu. O mazas dovaneles jis pats gamina savo fabrikelyje, su savo padejejais nukstukais ir zuikiais. Todel jei vaikas paprasytu tokios dovanos, kokios parduodamos tik uz didziulius pinigus, tai senelis labai nuliustu ir verktu. O vaikai niekada nenoredavo senelio nuliudinti. Kai jau ismoko rasyti, laiskuose rasydavo "gal tau su nykstukais nebutu sunku padaryti man arkliuka?" ir panasiai. O kai mokykloj kiti vaikai sakydavo maniskems kad nera senio, tai jos gincydavosi, nes labai ilgai seniu tikejo. darem viska kad dovanos neitiketinu budu atsidurtu po eglute, nors jos sekdavo labai. Isvaziuodavom kuciu vakarienes pas mociute, o iseinant tai vaikai iseidavo paskui mus ir duris uzrakindavo (gyvenom 6 aukste)... griztam apie vidurnakti is mociutes po sliziku - dovanos po eglute jau... (duodavom kaimynams rakta ir dovanas), visko prigalvodavom.
Bet ir po to, kai ju tikejima kiti vaikai galkutinai palauze, tai jos turejo smegenu neissiduoti ir zaisti ta zaidima su mumis toliau, tik jau pacios perimdamos musu role ir mus apgudraudamos, darydamos siurprizus.
Zodziu, vaikai musu nenuvyle ir ta zaidima zaidzia iki siol: vienai jau greit bus 19 metu, kitai 16 ka tik suejo. bet Kaledu Seniui laiskus raso ir dar paziuri kad mes su teciu parasytumem. Tik jau paorganizuoja kad visi vieni kitu laiskus perskaitytu
, o tada tuos laiskus po eglute padeda ir primena mums kasmet, kad senelis perskaito nakti tuos laiskus... Zodziu, nezinau ar pades kam nors mano tie patarimai, bet gal kada pasinaudosite
QUOTE(Austeja7 @ 2009 10 16, 16:43)
Mano dukros tai tikejo sventai iki kol mazesnei suejo 10 o vyresnei tada buvo 12,5 metu. Ju tikejima vis megindavo palauzti kiti vaikai mokykloje, ypac tie, kurie aukleti pagal ta iskrypusia "montesori" sistema. Tad mums teksdavo vel sugrazinti vaikus i pasaku pasauli visomis pajegomis, pajungiant gimines, kaimynus ir svetimus zmones...
Na,jus tikrai MAMA SAUNUOLE !!!!!!!!!!!! Nuostabius vaikus turite!!!!!!!!!!! As irgi ,kaip ir jusu mergaites,jau zinodama istorija,jos neisdaviau,o pati prie jos prisijungiau.Jaunesne seseri irgi ilgai ikalbinejau netiketi draugu papasakota "teisybe" apie stebukla.O kai prabego nemazai laiko,ji padekojo,kad as ja taip ilgai saugojau ir skatinau tiketi.Savo vaikiukams, paliekam dovaneles nakti.Praveriam uzuolaidas, ir viska uzklojam balta skraiste,tai ryta rade "balta kalna" labai nustemba,o kai nutraukia skraiste ir randa dovaneles- dziaugiames visi kartu.
Dar turim tokia tradicija,kad kai isvyniojam dovaneles -pamojuojam per langa Kaledu seneliui ir jam padekojam.... Ka gali zinot.gal jis mato?.....
Maniske 8 m.Ir jau abejoja,kaip ten is tikro.Sako,kad jus padedat dovanas, bet mes sakom kad yra kaledu senelis o ji nusisipso ir sako tai kodel kitiems vaikams deda dovanas tevai ,
Bet dar nori tiketi kad yra pasvarsto ir sutinka nu gal namuose ir yra bet mokykloja ir kitur tai tikrai aktoriai
Bet dar nori tiketi kad yra pasvarsto ir sutinka nu gal namuose ir yra bet mokykloja ir kitur tai tikrai aktoriai
Aš tai Kalėdų Seneliu tikėjau iki 9 metų. Prisimenu, mamos rankinuke radau dovanėlę kuri Kalėdų ryta turėjo būti padėta po egle 
Ir ko aš lindau į tą mamos rankinuką 
oi kokios liūdnos tada buvo šventės. gal kokias dvi valandas pasislėpusi žliumbiau, 
o kitais metais Kalėdų Seneliui parašiau labai pikta ir kupina nusivylimo laišką 
Ir ko aš lindau į tą mamos rankinuką oi kokios liūdnos tada buvo šventės. gal kokias dvi valandas pasislėpusi žliumbiau, o kitais metais Kalėdų Seneliui parašiau labai pikta ir kupina nusivylimo laišką
Tai ir sakau, kad mes, suaugę, turime labai atsargiai ir atsakingai galvoti apie menkiausias detale, paslėpti kažką nuo vaikų labai sunku, jie labai smalsūs, ypač rieš kalėdas. O paaiškinti vaikui galima paaiškinti viską. Jeigu pas kažkuriupos vaikus senelis neateina, o dovanas turi tėvai dėti, tai matyt tai yra tų vaikų ir tų namų problema. Senelis neina pas tuos vaikus kurie kažkaip netaip elgiasi, arba visur kalba, kad senelio nėra. O kad vaikams tenka matyti senelius-aktorius, tai irgi reikia paaiškinti, kad tokių būna, kurie padeda tikrajam seneliui, nes juk švenčių daug, vaikų dar daugiau, o ir suaugusieji senelio laukia, tad kartais taip einama iš padėties. Bet į visą tai reikia žiūrėti labai atsakingai ir rimtai, nes svarbiausia vaikų tikėjimas, o dar svarbiau tikėjimas pačių tėvelių.
Aš pati labai ilgai tikėjau Kalėdų seneliu, gal iki kokių 11metų kol pusseserė kažkada pastebėjo, kad mano mama deda dovanas bet kažkaip taip ir nutylėjom, apsimetinėjom dar pora metelių, kad tikim, kol paskui pačios prie viso šito prisijungėm 
Dar pamenu, kaip pirmą kartą padėjom dovanas po eglute, paskui mama atėjus į kambarį net krūptelėjo pamačius prikrauta visko po eglute, labai nustebo
Na, o dabar jau priimta kiekvienais vis dovanot ir dovanot ;]] jau atrodo pagalvoji, kad vat gal šiais metais gal tik kažkokias mažutes dovanėles, smulkmenėles na tiesiog simboliškai kažką padovanot, bet gaunasi kaip visada
kol pusseserė kažkada pastebėjo, kad mano mama deda dovanas bet kažkaip taip ir nutylėjom, apsimetinėjom dar pora metelių, kad tikim, kol paskui pačios prie viso šito prisijungėm Dar pamenu, kaip pirmą kartą padėjom dovanas po eglute, paskui mama atėjus į kambarį net krūptelėjo pamačius prikrauta visko po eglute, labai nustebo
Na, o dabar jau priimta kiekvienais vis dovanot ir dovanot ;]] jau atrodo pagalvoji, kad vat gal šiais metais gal tik kažkokias mažutes dovanėles, smulkmenėles na tiesiog simboliškai kažką padovanot, bet gaunasi kaip visada
Maniškiai ( 5 ir 8 m.) tiki. Labai džiaugiuosi kiekvienais metais galėdama padovanoti jiems po "pasaką".
Mano vaikučiai tiki ir tikiuosi, kad tikės dar ilgai.
Aš ir pati stengiuosi tikėti, ir kai pamatau tuos filmus, tai įsitikinu, kad vis dėlto, kažkas yra. Kai nupirktas dovanėles padedu po eglute ir Kalėdų rytą randu ne vien tik tas dovanėles, o dar ir naujų, tai pagalvoju "kada Kalėdų senelis spėjo??". 
Manau, kad jeigu netikite stebuklais, tai tos Kalėdos tampa tokia eiline švente.
Aš ir pati stengiuosi tikėti, ir kai pamatau tuos filmus, tai įsitikinu, kad vis dėlto, kažkas yra.
Kai nupirktas dovanėles padedu po eglute ir Kalėdų rytą randu ne vien tik tas dovanėles, o dar ir naujų, tai pagalvoju "kada Kalėdų senelis spėjo??". Manau, kad jeigu netikite stebuklais, tai tos Kalėdos tampa tokia eiline švente.
