
Aš ir už švelnius , bet vyriškus.

Svelnus aisq
QUOTE(dianita @ 2006 09 04, 13:22)


Pilnai pritariu


Na, aš turbūt būčiau už vidurkį. Bet žiūrint, ką mes laikome švelnumu ir grubumu... Šalia norisi vyriško žmogaus, bet tikrai ne tokio, kuris sklaidytųsi kumščiais ar "grubiomis" frazėmis.
Esu skaičiusi 1 psichologo straipsnį, kad moteris iš prigimties mėgsta kentėti, todėl ji dažnai tampa nelaiminga su per daug geru ir kantriu vyru, kuris staigiai bėga pildyti kiekvienos jos užgaidos. Ir linkusi iškeisti jį į pavydų, karštakošį, vadovaujantį, nesutramdomą ir pan.
Vyriškai santūriai švelnus


as uz viduriuka, juk kai turi svelnu, norisi grubaus,ir atvirksciai

O man patinka švelnus, kaip katinas. Ateina, prisiglaudžia, galvą jam pakasau. Bet nereiškia, kad su kitais ar kitomis (išskyrus dukrą) jis toks pats švelnus.
Manau, kad gerai, kai vyras savo švelnumą atiduoda šeimai. Ir vyriškumas nuo to nenukenčia.
O apie grubumą sex metu noriu pasitikslinti. Čia kiek grubus norėtumėte, kad būtų: truputį greičiau ir smarkiau pamylėtų ar su botagu pašventintų, prismaugtų (vos neuždusintų), apdraskytų iki kraujo? Kur tos grubumo ribos?
Manau, kad gerai, kai vyras savo švelnumą atiduoda šeimai. Ir vyriškumas nuo to nenukenčia.

O apie grubumą sex metu noriu pasitikslinti. Čia kiek grubus norėtumėte, kad būtų: truputį greičiau ir smarkiau pamylėtų ar su botagu pašventintų, prismaugtų (vos neuždusintų), apdraskytų iki kraujo? Kur tos grubumo ribos?

Švelnus
