QUOTE(kristuksss @ 2006 08 28, 15:12)
o seip tai man dar ir dirgliosios slapimo pusles sindroms itariu, nes lakstau kas pusvalanduka tai irgi vargin labai, sake daznai tie dalykai bun kartu susije, idomu kaip kitom
Mane šita problemėlė vargina jau kokie 5 metai, jau beveik susitaikiau su tuo ir beveik apsipratau bet kartais vis tiek užeina silpnumo minutė kai atrodo kad jau daugiau nebegaliu taip gyvent, bet kai pagalvoji kad neturi iš ko rinktis tai vėl kažkaip apsiraminu. Niekas nieko neranda bent jau nerado iki šiol tai viską tenka suversti nervukams. Viskas prasidėjo kai studijavau ir labai nervindavausi per sesijas. Mokslus baigiau prieš 4 metus ir atrodo dabar gyvenimas ramus viskas lyg ir normaliai, jokių didelių stresų nėra, bet deja tas bjaurus varginantis sindromas taip ir liko.
Man ačiū Dievui tik vienas galas dirglus - pūslė, su kakojimu problemų neturiu. Bet ir tai jau kartais kai būna pablogėjimas tai varo iš proto, neįsivaizduoju kaip reikia jaustis kai abu galai dirglūs
Dirglią pūslę bandžiau gydytis vienoje privačioje klinikoje, suplojau didelę sumą bet stebuklas neįvyko.
Man pagerėjimas kažkoks buvo kai gerdavau vaistus Urispas arba Driptane, tik užknisdavo tas pastoviai džiūstančios burnos jausmas nuo tų vaistų. Dabar dėl tam tikrų priežasčių apie 1 metus jokių vaistų stengiuosi nevartoti, tai savijauta kaip kada kartais geriau kartais blogiau, bet vis tiek vargas kiekvieną dieną.
Dar tiesa kadangi esu silpnavalė

tai vis tiek geriu kavą kuri yra ir taip peilis pūslei ir karts nuo karto užvalgau aštrokų visokių maistų kurie tikrai savijautos nepagerina.
kristuksss o ką tu darai kai reikia kur nors važiuoti toliau ar šiaip eiti į tokią vietą kur WC nebus ar jis bus toli ir t.t.?