Kokios jūsų vaikystės nuoskaudos

#85
QUOTE(Jolitaaa @ 2011 09 07, 22:20)
Oj, kai maža buvau tai nebūdavau nei lauke su draugėm, nei kur kitur. Mama užduodavo ravėt daržus, gryčią plaut ir valyt, tvarkyt gyvūlių gardus ir t.t, darbų būdavo tiek, kad baigdavau tik vakare, prieš tai būdavau padarius pamokas ir eidavau miegot. Nedažnai lakstydavau lauke ir džiaugdavausi vaikyste, mama būdavo griežta ir liepdavo pirma baigt "ruošos" darbus, o po to jei dar nesutemę eit į lauką, bet pabūdavau dažniausiai ~20 MIN. ir vėl namo ..., tokia jau buvo mano vaikystė, nors., visko buvo. Dažnai neklausydavau, norėdavau būt lauke su draugėmis, tai rykščių gaudavau pakankamai, kad net ant šiknos neatsisėsdavau.  smile.gif


man jusu nuosirdziai gaila verysad.gif
turbut jauciate nuoskauda del tokio auklejimo 4u.gif
Atsakyti
#86
QUOTE(linastri @ 2011 11 14, 19:44)
man jusu nuosirdziai gaila verysad.gif
turbut jauciate nuoskauda del tokio auklejimo 4u.gif

ramiau lotuliukas.gif čia ryškiai kažkas juokus krečia mirksiukas.gif
Atsakyti
#87
Na, mane yra mušę kelis sykius su diržu per nuogą užpakalį, bet dėl to nuoskaudos nejaučiu, nes buvo už ką. Tik dėl paskutinio sykio, kai man buvo gal 12 metų ir grįžau iš draugės apie 18h vakaro (t.y. jau buvo tamsu, nes žiema) ir gavau už tai lupt, jaučiu nuoskaudą iki šiol. Aš ir šiaip nematau prasmės mušt vaikų, bet kai ima mėtytis tokiom frazėm kaip „Aš ****** neauginau, nedarysi man gėdos!“ ir dar primuša nė neatsižvelgdama į tai, jog palikau raštelį, kad būsiu pas draugę, o telefonas paprasčiausiai išsikrovė ir nemačiau jos žinutės, liepiančios eit namo kol nesutemo, tai... Na, man tiesiog tokie dalykai per žiaurūs, pernelyg žemina ir pradedi nebe gerbti, o tiesiog bijoti tokios mamos. unsure.gif
Atsakyti
#88
Na kiek pamenu buvau dirzu gavus nuo mamos gal kokis 2 kartus. Tevas buvo isvis kaip svetimas (tolimuju reisu vairuotojas), retai namie budavo, tai jo bijojau. Kai mete reisus, tapo alkoholiku. Didziausia nuoskauda tevai man paliko ne fizine, bet moraline : kai buvau 10 metu mane uzpuole musu augintas suo - kaukazo aziatas (ziaurus padaras). Apkandziojo labai stipriai : ir pecius, ir rankas, sona, o siaubingiausia galva. Ilgai gulejau reanimacijoi, man apkirpo plikai mano ilgus iki uzpakalio plaukus, o kai mazdaug 3 diena atsigavau reanimacijoi, ateje lankyti manes tevai del visko apkaltino mane, atseit pati isprovokavau suni, nors tik ejau pro sali. Tada pamenu guliu, taip skaudu, kad sakes, norejosi, kad paguostu o cia vat tau! Daktarai pamenu pasake tevam, kad kol grysiu namo, to suns kieme nebeturi but, nes man galejo kazkas su nervais atsitikt. Pamenu atveza mane namo, o kita diena iseinu i lauka dar sunkiai eidama ir matau ant medzio sakos kabo suo. Buvo priepolis/isterija nezinau kaip apibudint. Sitokio tevu elgesio iki gyvenimo galo nepamirsiu. verysad.gif
Atsakyti
#89
QUOTE(digi @ 2006 12 21, 15:38)
oi tos nuoskaudos nuoskaudos......
mušdavo mus su sese mama, ir net labai  mušdavo, visą gyvenimą tikriausiai nepamiršiu ir jai neatleisiu....
mušimai prasidėjo po tėvelio mirties, mums buvo 9 ir 10metuku...ji pradėjo išgėrinėti, kiti vyrai, vaikai neberūpi.... mušdavo už tai, kad pečius neužkurtas, kambariai šalti; už  tai, kad ko nors nerasdavo, tio mes nukišom kur nors; už tai kad valgyt paprašydavom - paskui ir neprašydavom, kentėdavom, kol pati išsiblaiviusi duodavo; už tai, kad ne taip kambarius sutvarkėm; labai dažnai ir už nieką, sakydavo jog - mano vaikai, galiu mušt ir užmušt jei tik noriu...........
tegdavo miegoti tvarte, grioviuose šalia namų.......
aplinkiniai žmonės matė, bet......
aš ištvėriau neilgai, porą metų, pabėgau pas senelius iš tėvo pusės... sesuo išbuvo ilgiau, bet  su kančiom...
tik pabandžius sesei nusižudyti situacija pasikeitė, pasiėmėm ją pas mus gyventi su seneliais.... išsikovojau, kad būtų atimtos tos moters teisės į mus.....
pasekmės - aš tapau uždara, baigšti, sesuo - atžagari, grubi, o abi kartu paėmus - iki šiol nepasitikim žmonėmis, nemokam priimti nuoširdžios pagalbos, atsargios, daug kuom nusivylusios.......tačiau labai saugom ir mylim viena kitą.........
praėjo jau geras dešimtmetis po tų baubų..... po truputį atsigaunam....Dievulis pagailėjo, davė gerą vyrą, puikius uošvius, kuriuos tikrais tėveliais vadinu, dabar va turiu ir savo mažąją dukrytę, kurią  be galo myliu....
aš žiūrių į dukrą ir vis pagalvoju - kaip motinos ranka gali pakilti prieš savo vaiką, niekada to nesuprasiu........

mamos - būkit geros savo vaikams, nelaužykit jų gyvenimų.....

na zinot, net apsiverkiau skaitydama!! kaip taip sitaip galima su savo vaiku?
labai dziaugiuosi kad mano tevai musu su sese nemuse, bet visdel to tevo nemyliu nes jis musdavo mama, mama pasakojo kad dauzydavo brolio galva i peciu sakydamas kad jis ne jo vaikas(brolis 10m uz mus vyresnis)mano mama geriausia pasaulyje!!ir uz visa rupesti iki gyvenimo galo kojas buciuosiu. tik niekada nesuprasiu, kam tas tevas museika, pijokas buvo reikalingas? blink.gif
Atsakyti
#90
Manes tai niekad nemuse vaikystei, o mano vyra lupdavo, bet jis nejaucia jokios nuoskaudos, nes visada zinojo uz ka lotuliukas.gif
Atsakyti
#91
NUtariau ir aš pasidalinti su jumis. Augom normalioj paprastoj šeimoj, turiu brolį. Man, kaip mergaitei, tekdavo tvarkyti kambarius daugiau nei broliui. Mama sakydvo, kad mergaitė turi tvarkytis. Ir dabar galiu jai už tai padėkoti, tikrai dėl to jokio pykčio, jokių nuoskaudų. Niekas mūsų nemušdavo, nelupdavo, bet... Net nežinau, kas geriau. Iki dabar užgirstu žodį "piemenė" ir nupurto. Neatsimenu, ką aš ten darydavau, matyt, būdama paauglė gal ginčydavausi, gal kažką tmedavau atgal... Žinot, gi paaugliai jaučiasi tokie svarbūs, tokie patys patys patys.... Ir mama man atrėždavo, va, "atsirado gi piemenė". reiškia savo nuomonę. Šitas žodis "piemenė' man labai daug reiškia, suveikė jis man. Tai savo vaiko taip niekada negalėčiau pavadinti, taip jį apšaukti ar pan. Visada ausyse spengia žodis "piemenė".
Atsakyti
#92
Nuo mamos gaudavau ir rykštės, ir diržiuko. Bet tas mušimas nieko nedavė, tiesiog atitolino mane nuo mamos, dabar jau suaugusi esu, turiu savo šeimą, bet su mama santykai šaltoki.
Tėtis niekada nėra rankos pakėlęs, kažkaip pokalbiais viską išspęsdavome - ryšys labai stiprus tarp mūsų.
Todėl esu įsitikinusi, kad mušimas tikrai ne visiems į naudą...
Atsakyti
#93
Na aš tai praktiškai užaugau nemušta.Nuo tėčio nesu nė karto gavusi lupti,o pastoviai bėgdavau prašydama užstojimo ir prieglobsčio jei supykdavo mama. Nuo mamos kelis kartus esu gavusi ir su vyte ir su diržiuku,bet žinau už ką. Bet tai nuoskaudos nepaliko. Džiaugiuos,kad iš vaikystės neturiu tokių blogų prisiminimų thumbup.gif
Atsakyti
#94
Manes tevai nemuse uz nesutvarkytus kambarius, uz bloga pazymi ir pan. Esu gerai gavusi dirziuku 3 kartus, kuriuos labai geraipamenu, bet nuoskaudu jokiu nejauciu, manau tikrai buvo uz ka 1) nustuumiau nuo laiptu mazaja sesute, tada mama ikrete, gerai sese nesusizalojo, o galejo labai liudnai baigtis, vakare tetis pasisodines ant keliu dar aiskino kad taip daugiau nedaryciua ir pan. 2) sumanem su draugem susikurti lauzeli kaimysteje gyvenanciu bobociu darzines priestate, tada nuo tecio gavau, nors buvo kalama kad vaikams su degtukais zaisti negalima, bet v at knietejo blush2.gif 3)uz tai kad perlipau darzelio tvora irgi gavau. Visus kartus buvo paaiskinta uz ka. Nesuvokiu kaip galima musti vaika uz smulkmenas, kambary nestvarkyta, netycia sudauzyta puodely ir pan. Pati auginu dukryte, nera ne karto gavusi, nors nera ten ka ir uz ka 1 metu ir 5 men vaika musti, tikuosi ir stengsiuosi to isvengti 4u.gif
Atsakyti
#95
QUOTE(sena niekšė @ 2011 11 14, 20:18)
ramiau  lotuliukas.gif čia ryškiai kažkas juokus krečia  mirksiukas.gif


Nebūtinai juokus krečia. Realiai mačiau tokią situaciją (tik dėl mušimo negaliu pasakyt, jei ir mušė, tai aplinkiniams tas nebuvo žinoma). Būna taip, kad tėvai vaikus laiko darbiniais arkliais. Mano minima mergina tik būdama gerai subrendusi iš tėvų priespaudos išsivadavo.
Atsakyti
#96
yra daug nuoskaudų, bet turbūt skaudžiausia prisiminus tėvo žodžius, jog jam esu niekas, paskutinė nevykėlė, kuri nieko gyvenime nepasieks ir visiem tik trukdo.. aišku tai lydėjo krūva keiksmažodžių
Atsakyti