Kaip suderinat mokslą,vyrą ir vaikus?

nėra lengva,aišku priklauso nuo vaikų amžiaus,deja jie nukenčia daugiausia negaudami dėmesio supratimo
o sunkiausia tas kad viskam laiko per mažai,negali visų darbų arba atlikt iki galo arba kai kurie taip ir lieka paviršutiniškai padaryti

Ziaurus tas gyvenimas. Is sono atrodo neblogai: geras darbas, puikios studijos, vaika priziuri aukle. Nusiseke - sakoma apie toki. Realybe - gristi - mazulytis vaikas gyvas sintetine desrele ir filmukais, visa pramoga padeti auklytei plauti grindis. Tada niekas neberupi, gaila tiesiog, juk savo vaikui nebutu buve sunku paruosti valgi ir smagiai uzsiimti su juo. Tokiu atveju sakoma, pakalbeti su auklyte. Bandoma ir tikrai pasitaiso.. tam kartui.. turbut auklytei nera to svento motinystes jausmo, jos atmintis trumpa..

Siandiena nesu laiminga, kad viska derinu. Gal rytoj bus sviesesne diena. Arba ateis laikas keisti derinima i viena veikla. Tik kol kas tai greitu laiku super sudetinga butu padaryti

O kaip jus vertinate tai, kad kuri laika vaikas praleido siaip sau.. Gal turite kokiu patarimu? Mane kankina klausimas, ar tikrai tie uzdirbti pinigai ir pazanga moksluose verti, kad vaikas leistu laika su aukle? Ar toks gyvenimas tai balansavimas tarp savo tobulejimo ir vaiko? Ar buvimas su vaiku tai edimas vyro pinigu ir praradimas savo teisiu? Koks jusu vyru poziuris i tai, kad nedirba/dirba zmona? Ar nedirbanti moteris turi maziau galimybiu suteikti vaikui gera materialine gerove?

Turiu sau atsakyti i siuos klausimus planuodama tolesnius darbus ir antra vaikeli. Jei padesite savo pasipasakojimais man, busiu dekinga. Zinau, kad kiekviena situacija unikali. Vienai seimai svarbesni vieni dalykai, kitai - kiti; nevienodos aplinkybes.

Zinau, akd moterys pasakoja: "per mazai skyriau laiko savo vaikui", "galejau disertacija apsiginti jaunysteje", "praradau gera darba isejusi auginti vaika".... Ar cia tiesiog toks zmogaus gyvenimas... gailetis to, ko neturi, nepadarei.

Kita vertus esu skaiciusi vyriska logika... sako.. surasyk savo tikslus, didziausia prasme turi tas.. kuri skaitydama susigraudini... tada aisku, akd musu tikslas ir prasme, ar ne??? Bet ar mes turime galimybe leisti visa savo laika savo prasmei, ar mes turime dar ir uzdirbti pinigus, tobuleti...

Kartais pamastau, ar nesuklydo moterys prasydamos lygiu teisiu. Buitis tai palengvejo. Gal del bendro visuomenes lygio gerejimo buitis ir taip butu pagerejusi. bet nebutu reikeje arti ir uz vyra, ir dar savo didziausia gyvenime pareiga atlikti

Labos,

Siek tiek pagalvojau apie galimybes daugiau laiko skirti vaikui. Mano vaikas dar mazas. Bet pagal pasakojimus iki 2-3 metu vaikui reikalingas ypatingas demesys. Veliau iki kokiu 10 metu taip pat reikalingas demesys. DAr veliau bendravimas ne maziau svarbus, tik jau vaikas tampa savarankisku.

Siaip mano sugalvota viena is iseiciu - puse darbo dienos. Pasistengsiu pagalvoti apie sitos galimybes igyvendinima. Ne visur tai imanoma. Bet gi ieskant galimybiu galbut kazka ir surasi

Pas mus IT yra darzeliu kurie skirti tik pusei dienos ar keliu valandu lavinimui. Manau, akd apskritai si ideja gera ir mamos neuzsisedejimui ir vaiko kitokiam lavinimui, taip pat socialiniam bendravimui.

Beje, noriu pagirti siandien savo auklyte. Vis tik tokie zmones yra supratingi ir visa save atiduoda tokiam kilniam bei atsakingam darbui. Pagarba. O buna visur visko. Juk ji ir susitvarkyti kambarius nori, tai skiria gal maziau laiko maistui, ar isejimui i lauka. Buna ir mums taip. Kita karta neatitinka pagrindiniai tikslai. Pvz. as esu linkusi kol vaikas nedidelis ir jovale pagyventi, bet skirti daugiau laiko vaiko pramogoms, lavejimui, zaidimams ir sveiko maisto ruosai.

Sveikos,

tikrai viskas yra imanoma. Reikia tik noro ir daugiau pastangu . Kai pastojau mokiausi dviejose magistraturose ir dar dirbau. Viena mag mokiausi neakivaizdziai pirmus metus, antra jau antrus metus. O dirbau ne Vilniuje, o Telsiu raj., todel kikeviena ketvirtadieni vazinejau i vilniu atsiskaityti ir i paskaitas . Kartais budavo labai sunku, kartais visai linksma. Taciau db visai nesigailiu, kad neisejau akademiniu atostogu. Viskas yra baigta .

Pirmaji mag giniau kai mazajai buvo 5 dienos. Pries mag gynima labiausiai buvo baisu laukti, kad tik mazoji nesumastytu islysti mag gynimosi diena. Aciu dievui isvysti pasauli panoro anksciau. Antraji mag giniausi kai mazajai buvo 6 men.
Ir viska suspejau, o netgi viena mag baigiau su pagyrimu .

Todel VISOM galiu patarti ir padrasinti, jeigu tik bus noras tai viska ir suspesit

Visoms sekmes , juk yra sakoma, kad aktyviu mamyciu ir vaikuciai buna idomesni, protingesni

wow tikrai zaviuosi neisivaizduoju, kaip viska spejote ir dar sekmingai pagimdete, manau esate viena is nedaugelio.

tikra saunuole

Nera nieko patogiau mokytis ir gymdyti vaikus arba gimdyti vaikus ir mokytis. Istojau i kolegija laukiausi savo pirmagimio, po keliu metu vel pastojau, toliau mokiausi, taip praejo kolegijiniai metai jauniausiai buvo 2 metukai. Veliau istojau i bakalauro studijas - baigiau. Dabar vel sulaukem vaikelio (ir ka veikti namie ), neeee.... reikia vel mokytis, istojau i magistratura. Dar karteli pasikartosiu: - Nera nieko patogiau mokytis ir gymdyti vaikus arba gimdyti vaikus ir mokytis.

o studijavai dieniniam ar neakivaizdiniam? Jei neakivaizdžiai tai suprantu, kad įmanoma viską spėt, bet jei dieniniam tai vaje vaje Kaip suprantu kai kurios mamytės-studentės net akademinių neima, iš gimdyklos - tiesiai į egzaminą Bet kam palikti vaiką, kaip pamaitinti, kai būnat paskaitose, o vyras tarkim dirba? Kaip užimti vaiką, kol mama mokosi? O dar jeigu taip nutinka, kad ne tik mama, bet ir tėtis studentas?

Nu jo su dieninem studijom gal sunkiau, bet neakivaizdziai tai ner kas. Vyras aisku nestudijuoja (nors bandau ikalbeti). ANkstesnese studijose vazyneti reikedavo trims savaitems, tai vyras imdavo tuo metu atostogas (zinoma vasara tuomet atostogu neturedavo), bet reikia kazka aukoti norint kazka tureti. O dabar sesija tokio pobudzio kai kiekviena savaite penktadieni sestadieni mokslai. Tai dar patogiau kai tik del vienos dienos reikia suiderinti, galima juk pas mociutes ar brolius seses palikti ar pan. O penktadieni vyras gryzta is darbo ir pasiima ir sedi iki sestadienio vakaro. (Siaip ir as dziaugiuosi, kad jis ilgiau su vaikais pabuna, nes taip tai tik dirba ir seimos nemato, nes visas ukis, vaikai ant mano peciu, o dabar tegul pajaucia kas tai yra).

tada tikrai šaunu, jei yra tokios sąlygos, kad mokslai gan laisvu grafiku ir yra kas vaikus padeda prižiūrėti Ir smagiau dar kažką veikti, o ne namie visą dieną sėdėti

Va su mano specialybe tai vaikų auginimas būtų sunkiai suderinamas... Arba laaabai kentėtų mokslai, arba vaiko nematyčiau, arba į palatą minkštom sienom reiktų gultis Tfu tfu tfu, dar imsiu ir prisišnekėsiu iki baigimo

galėčiau labai stipriai pasiginčyti. Jūsų teiginiai tinka, jei vaikai ramūs. PVZ. manieji nemiegojo nei dieną, nei naktį normaliai. per naktį reikėjo keltis po 15-20 kartų. Dieną numigdavo po 30-40 min. taip, kad kas tiko jums, nebūtinai tiks ir kitiems. Čia labai individualu.

niekas nenukenčia ir viskas tik į naudą - mano subjektyvi nuomonė. vaikams gerai kartais porą val nematyti mamos, mokausi kai mažoji miega dieną o sūnus daržely, kai reikia ir vakarais kai visi miega. viską spėju ir viskas ok.
manau labiausiai reikia noro, pasiryžimo




manoji nemiega naktim iki po šiolei, buvau nėščia nesimiegojo pačiai - o ką daryt??? MOKYTIS
noro reikia. man pvz nukenčia ir paaukoju tik kasdieninį karšto maisto gaminimą kelis kart per parą - gaminu kartą į dvi dienas, o mažąjai kasdiena.
ir viskas visuose kampuose super

Šiaip tai aš jau mokausi 10 metų. per tą laiką užaugo 2 vaikai, baigiau bakalauro, magistro studijas. dabar va baiginėju dar vienas bakalauro studijas. Niekada neėmiau akademinių, nestabdžiau studijų. Neleidau sau tokiosm prabangos - skolų. Esmė tame, kad aš savo subjektyvia nuomone galiu pasakyti, kad man nepatogu gimdyti vaikus ir mokytis. Visa namų ruoša, įskaitanat maisto gaminimą tenka vyrui. jei ne jis, tikrai nebūčiau galėjusi baigti tiek mokslų. Kitas dalykas - vaikų nemiegojimas dieną - bent jau man - baisu. Vėliau, kai mažasis išėjo į lopšelį, aš išėjau į darbą. taip, kad reikėjo ne tik mano, bet ir vyro pastangų, kad galėčiau mokytis.