tam aukoji laisvą laiką, svaitgalius, naktimis pablūdini su knygom 
O kur dingsi tenka spėti tam aukoji laisvą laiką, svaitgalius, naktimis pablūdini su knygom
tam aukoji laisvą laiką, svaitgalius, naktimis pablūdini su knygom
QUOTE(mylimuke @ 2010 07 04, 00:10)
Kai tik buvo pati pradžia motinystės, šeimos ir mokslų derinimo, atrodė ir išties buvo lengva. Dabar vis dažniau susimąstau, kad to laiko vis mažiau, dažnai tenka galvoti, ar skirti dėmesio tam, ar anam... Kartais liūdna, kai matau, kad prieš sesijas, per atsiskaitymus (dieninis skyrius ir dideli krūviai) skiriu tikrai per mažai dėmesio dukrai, tuo pačiu mokytis noras ir motyvacija kasmet vis didėja, tad nors persiplėšk kartais 
O ir ateity norisi tiek visko apžiot, tęst mokslus, bet ir darbą reiks susirast, kiek galima sėdėt artimiesiems ant sprando 
Gerai, kad vyras pabūna su dukra, seneliai padeda labai.
O ir ateity norisi tiek visko apžiot, tęst mokslus, bet ir darbą reiks susirast, kiek galima sėdėt artimiesiems ant sprando Gerai, kad vyras pabūna su dukra, seneliai padeda labai.kažin kaip jums sekasi?Tarp kitko, kai mano sūnui buvo 3,5 metukų, aš irgi išvažiavau mokytis į Vilnių ir palikau vyrą su vaiku pas uošvius. Irgi buvom pripratę vienas prie kito nuo gimimo. Matydavau juos tik savaitgaliais. Buvau atsivežus sūnų į Vilnių, vedžiau į darželį, bet jis kažkaip nepritapo, tai nuvežiau atgal.Taigi, ne tik su seneliais buvo, bet ir su tėveliu. Po metų visi išvažiavom į Vilnių. Šiuo atveju motyvacija buvo tokia: sūnus užaugs, o aš liksiu be savo svajonės - nebaigusi mokslų. Beje, mokiausi 6 metus tik dieniniam. Tai va, ir sūnus užaugo, ir mokslus baigiau...Ir jums to paties linkiu.
esu daugiavaikė mama ir kol kas sekasi baigti mokslus, užmestus per darbus. Aišku, miego ir laisvalaikio sąskaita 
Spėju. Iššūkis nemenkas - du nedideli vaikiukai, darbas, dar turėjau mokinių po darbo, dar studijavau magistrantūroje. O kur dar namų tvarkymas, valgio gaminimas, vakarinis pasakų skaitymas...Būna dienų, kad nesinori nieko (kam jų nebūna?), tačiau kai prieina vaikiukas ir pasako ,,Mamyte, aš tave myliu", eini ir gali. Manau, tas yra moters prigimty - visur suspėti, viską galėti. Daryti iki galo ir tik labai gerai.
P.S. Apsigyniau magistro darbą aštuonetui, nors pusmetį gyvenom tik trise su vaikiukais, vyras buvo išvykęs...
P.S. Apsigyniau magistro darbą aštuonetui, nors pusmetį gyvenom tik trise su vaikiukais, vyras buvo išvykęs...
Aš pasigimdžiau galima sakyti dvyliktos klasės viduryje, todėl nuo tada praktiškai prasidėjo visiškas užimtumas. Džiugu, kad daugumoje universitetų dėstytojai yra tolerantiški. Mano atveju, pirmiausia reikėjo "prasmukti" pro mokytojus. Pusė jų geranoriškai sudarė sąlygas atsiskaityti, kita pusė smukdė, apkalbėjo už akių, grasino prie egzamino neprileisią. Gavau motyvaciją mokytis - parodyt, kad nepraradau sugebėjimų ir vaikas ne kliūtis gerai baigti mokyklą. Rezultatas - pažymiai ir egzaminai vieni geriausių klasėje, tais pačiais metais įstojau neakivaizdiniu į VU nemokamą vietą. Dabar dar ir dirbu pamaininį darbą. Tenka aukoti dėmesį mažiukui, kadangi esu vieniša mama... Bet norisi užtikrinti tai, kad jis turėtų ko pavalgyti, būtų aprengtas, turėtų jam reikalingų brangių vaistų. Svarbiausia turbūt tokiu atveju yra noras, energijos kiekis (pačiai teko laikyti egzaminus po dviejų naktinių budėjimų, po sunkios nakties su mažiuku ligoninėj), geri tėvai (vyras arba auklė). Viskas yra įmanoma... 
Mokytis kai lelius ant kelių bent jau man tai laabai sunku, gerai nors tiek, kad galimas laisvas paskaitų lankomumas... kai yra leliukas jis yra pirmiausioj vietoj, mokslai tapo visai nebesvarbūs (kas buvo iki gimstant mažyliui) seniau stengdavausi, kad tik kuo didesnis vidurkis būtų, o dabar kad tik teigiamas ir be skolų... buvo minčių net ir mesti mokslus ir pasinerti į šeimyninį gyvenimą, bet pagalvojau, kad be jokios veiklos tikriausiai išprotėsiu 
QUOTE(wanila @ 2011 05 05, 13:14)
Aš pasigimdžiau galima sakyti dvyliktos klasės viduryje, todėl nuo tada praktiškai prasidėjo visiškas užimtumas. Džiugu, kad daugumoje universitetų dėstytojai yra tolerantiški. Mano atveju, pirmiausia reikėjo "prasmukti" pro mokytojus. Pusė jų geranoriškai sudarė sąlygas atsiskaityti, kita pusė smukdė, apkalbėjo už akių, grasino prie egzamino neprileisią. Gavau motyvaciją mokytis - parodyt, kad nepraradau sugebėjimų ir vaikas ne kliūtis gerai baigti mokyklą. Rezultatas - pažymiai ir egzaminai vieni geriausių klasėje, tais pačiais metais įstojau neakivaizdiniu į VU nemokamą vietą. Dabar dar ir dirbu pamaininį darbą. Tenka aukoti dėmesį mažiukui, kadangi esu vieniša mama... Bet norisi užtikrinti tai, kad jis turėtų ko pavalgyti, būtų aprengtas, turėtų jam reikalingų brangių vaistų. Svarbiausia turbūt tokiu atveju yra noras, energijos kiekis (pačiai teko laikyti egzaminus po dviejų naktinių budėjimų, po sunkios nakties su mažiuku ligoninėj), geri tėvai (vyras arba auklė). Viskas yra įmanoma...
Dar ir tokių būna? Maniau, nemokamas mokslas tik dieniniam?
Šiemet baigiau bakalaurą, neseniai dar ir vieniša mama patapau, bet vidurkis buvo geriausias iš visų per tuos kelis metus. Mokytis reikia labai daug ir naktim sėdėti, bet mokausi dieniniam, magistrantūra irgi bus dieniniam, nes nemokamai. Su darbu nežinau, labai entuziastingai neieškau, nes esu linkusi padaryti mažiau, bet geriau, negu viską ir bet kaip.
na mano vaikai kiek didesni, nei dalies cia rasanciu, tai jie ir nera itin patenkinti mamos mokslais ( mazesni irgi gal buna, bet to pasakyti nemoka).
Speti, tai kol kas speju, bet is triju dalyku ( vaikai, darbas, mokslai) labiausiai kencia vaikai, nes jiems demesio kiekis sumazejo. Buvo iprate, kad savaitgalis, tai laikas, kai planuojama bendra seimos veikla, o dabar kas antra sestadieni mama visai dienai dingsta ( o as ir esu didesne dalimi seimos laisvo laiko organizatore) ir sekmadieni jau dazniausiai nori tik poilsio.
Speti, tai kol kas speju, bet is triju dalyku ( vaikai, darbas, mokslai) labiausiai kencia vaikai, nes jiems demesio kiekis sumazejo. Buvo iprate, kad savaitgalis, tai laikas, kai planuojama bendra seimos veikla, o dabar kas antra sestadieni mama visai dienai dingsta ( o as ir esu didesne dalimi seimos laisvo laiko organizatore) ir sekmadieni jau dazniausiai nori tik poilsio.
Sveikutes, o gal galit pasakyt, kaip yra magistranturoj? Ar lengviau bakalaure ar magistre? Mano vaikiukai jau pajuto, ka reiskia, kai mama mokosi, bet vis tiek labai noriu i magistra, tik jau mintys kirba, gal bus dar sunkiau, tai kaip tada? 
As mokiausi KTU, ten ir test zadu.
As mokiausi KTU, ten ir test zadu.
QUOTE(Linuska Z. @ 2011 06 28, 21:45)
Sveikutes, o gal galit pasakyt, kaip yra magistranturoj? Ar lengviau bakalaure ar magistre? Mano vaikiukai jau pajuto, ka reiskia, kai mama mokosi, bet vis tiek labai noriu i magistra, tik jau mintys kirba, gal bus dar sunkiau, tai kaip tada? As mokiausi KTU, ten ir test zadu.
As mokiausi KTU, ten ir test zadu.Nežinau, kaip su dviem vaikais, bet aš su vienu ir žadu spėti ir magistrą dieniniam - nes nemokamai
Blogiau tikrai nebus, juk paskaitų mažiau ir jau nesam žalios kaip bakalauro pirmuose kursuose. Tik tiek, kad reikia pagalbininko tada, vyro ar tėvų, nes "susivalgo" savaitgaliai arba vakarai.
Aš pasigimdžiau pirmo kurso metu. Studijas tęsiu ir toliau. Džiaugiuosi, kad spėju ir esu dėkinga, kad vyras supranta, gali padėti (bent jau su vaiku po darbų užsiimti), kol aš mokausi. Nors dažniausia tenka praleisti vėlyvus vakarus ir naktis prie knygų, kad kuo mažiau nukentėtų dukrytė (jai tik 6mėnesiai) bei vyras.. Na bet guodžiu save, jog anksčiau naktimis dirbdavau, o dabar mokausi 
spėsiu dar išsimiegoti ir išsiilsėti kai pasensiu, o dabar reik iš gyvenimo pasiimti viską - meilę, išsilavinimą ir tokį stebukliuką kaip vaiką
Šaunuolė mamytė
spėsiu dar išsimiegoti ir išsiilsėti kai pasensiu, o dabar reik iš gyvenimo pasiimti viską - meilę, išsilavinimą ir tokį stebukliuką kaip vaiką QUOTE(wanila @ 2011 05 05, 13:14)
Aš pasigimdžiau galima sakyti dvyliktos klasės viduryje
Šaunuolė mamytė
