QUOTE(sssaule @ 2005 12 02, 19:04)
išpradžių užtekdavo kelias minutes pasupti ir miegodavo, o dabar reikia supti iki kelių valandų, dar ir taip būna. Kita klaida, kad miega su manimi, viena mergytė lovytej, o kita su manimi, ir dabar taip priprato, kad vakare paguldau miegoti, ji pamiega valandą, pajaučia, kad nėra manęs ir verkia, o jei išsibudina tai vėl per naują reikia migdyti.
Vaje, vaje, tikras vargelis su miegeliu. Tai nejaugi ir nakti tenka supti, kad uzmigtu?
Pas mus kurkas geriau, miega kiekvienas atskirai ir mazasis pats uzmiega vos pavalges (nes dar po kelis kart prabunda). Bet diena paciam uzmigt lovytej labai jau retai kada pavyksta

. Todel dazniausiai migdomas vezime (na uztenka vos kelis kart pavezioti), bet visvien, kaip sakant padedu
Galvoju buciau namie viena su mazium - butu visai kitaip, +patirtis auginimo jau yra, atrodo galima butu labiau pasistengt, bet prie pastovaus dabar triuksmo-triuksmelio visa ta patirtis nelabai ir padeda

- cia kas liecia savarankiska uzmigima.
O siaip dazniausiai stengiuos prie kruties migdyt
Bet ka jau nuosirdziai stengsiuos pasiekt, tai kad kuo anksciau ismoktu savarankiskai valgyti. O tai su didziuoju dar ir dabar pazaidziam