Antrą vaiką pirmus 3 mėnesius tikrai vystysiu nakčiai (tą beje patarė ir mažylio kineziterapeutė), nes pirmasis išsigąsdavo savo rankyčių ir miegodavo max po valandą, o po to zysdavo, nes norėdavo miego, bet nebegalėdavo užmigti.
Kitu maistu pradėsiu primaitinti nuo 4-to mėnesio, o 3-čią mėnesį duosiu paragauti obuolio - tai turėtų padėti išvengti tokio baisaus rachito, kuris buvo pirmajam.
Vietoj arkliškų vitamino D dozių rachito gydymui pati naudosiu žymiai daugiau kalcio preparatų o vaikui nuo 6-to mėnesio duosiu iš su kalciu užvirto pieno pagamintos varškytės - per vėlai sužinojau šitą receptą, bet veikė efektyviai, ir ypač padėjo sutvarkyti užkietėjusius vidurius.
Maitinimą savo pienu tikrai nutrauksiu 9-tą ar 10-tą mėnesį. Su pirmuoju buvau išvažiavusi į užsienį savaitei laiko darbo reikalais, kai jam buvo 10 mėnesių, ir kaip trenkta užsidarinėdavau tualete ir nusitraukinėdavau pieną, kad nedingtų, o grįžusi tęsiau maitinimą. Tuo tarpu mažius atsisakė gerti užšaldytą mano pieną, pradėjo valgyti po 3 indelius jogurto per dieną, ir išmiegodavo kuo puikiausiai visą naktį. Kai grįžusi atnaujinau maitinimą, vėl prasidėjo valgymai naktį kas valandą, o kai vyrukas buvo metukų, tai pasisotinęs žaisdavo su papu - tampydavo dantimis. Ir tas maitinimas buvo daugiau mažiaus suvokimas, kad mama yra jo žaislas, su kuriuo daro ką nori.
7-8 mėnesį pratinsiu miegoti vieną savo lovytėje be jokių supimų, dainelių, migdymo etc. Tiesiog paguldysiu i lovą ir palinkėsiu labos nakties ir kiek beklyktų - neisiu ir nesupsiu. Pažįstu kelias šeimas kurios ištvėrė savaitę laiko tokį drastišką migdymą ir daugiau su vaiko miegu neturėįo jokių problemų - paguldai, ir miega. O didesni ateina patys į lovytę palinkėję visiems labos nakties ir tyliai joje tūno kol užmiega. O tėvai vietoj karo namuose turi laisvą vakarą kartu arbatos ar vyno taurę išgerti
.
gal kitoms pravers, nes aš pati jau nieko negaliu pakeisti... (Nors geriausiai pasimokai iš savo klaidų)
