mano vaikai labai skirtingi,dėl to ir skiriasi auklėjimas,be to ir pati pasikeičiau,ramiau priimu kai kuriuos dalykus.
visų pirma klausyčiausi tik savo proto ir savo širdies, o ne visų aplinkinių pruotuolių gudruolių ir nuostabių jų patarimų 
na, išklausyčiau, o daryčiau savo. Mažiau nervų kainuoja
na, išklausyčiau, o daryčiau savo. Mažiau nervų kainuoja
visu pirma nebeklausysiu aplinkiniu nei apie auklejima, nei apie vystymasi, dziaugsiuosi motinyste 
nebesiblaskysiu tarp ko noriu as, ko nori vaikas ir pan.-stengsiuos suderinti (plius ir pacios norai vaiku linkme labiau pasisuke) ir t.t.
nei apie auklejima, nei apie vystymasi, dziaugsiuosi motinyste nebesiblaskysiu tarp ko noriu as, ko nori vaikas ir pan.-stengsiuos suderinti (plius ir pacios norai vaiku linkme labiau pasisuke) ir t.t.
O aš turbūt spjausiu į šiuolaikinius gydytojų įsitikinimus, "kad pieno visos turi ir gali maitinti krutim, tik reikia labai norėt". Jeigu nebus pieno taip kaip su pirmu vaiku, kuris visą mėnesį prarėkė ir prabuvo prie krūties (nieko negalėjau pasidaryti), jau iš anksto pasirūpinsiu pientraukiu normaliu (vistiek mamos pienas sveikiausia), jei reiks primaitinsiu mišinėliu. Dabar kaip atsimenu tą pirmą mėn. tai plaukai šiaušiasi, nei aš nei vaikas nepailsėję buvom. Mat labai klausiau nuomonės ligoninės slaugučių, pediatrų.
man keisčiausia, perskaičius visą temą, pasirodė tie pasisakymai, kur teigiama, jog "niekada nesūpuosiu, niekada nedainuosiu lopšinių, neseksiu pasakų, guldysiu tik į jo paties lovytę"... ir t.t. Išeina, kad žmogus žada būti ne mama, o tiesiog robotu - pavalgydinsiu, pakeisiu sauskelnes ir į lovą...
Mano dukrytei jau beveik pusantru, taciau nezinau, ka daryciau kitaip. Matyt ir supuociau, ir nesiociau ant ranku, ir mygdyciau salia, jei vaikui to reiketu (lyg siol dar daznai vidury nakties atsibunda ir nurimsta tik persikrausciusi i musu lova), ir maitinciau tik MP kaip maitinau (ismaitinau virs metu), be jokiu buteliuku ir tutyciu(bandziau dar menesio nesulaukusiai buteliuka isiulyt - kur tau, koks sumas buvo). Labai lengva dalyti pazadus, ka darysi, kai ... Taciau juk daug kas priklauso nuo paco vaiko - vienam reikia daugiau artumo, silumos, todel ir nori dazniau prie mamos pirsiglausti, kitas atvirksciai - erdves reikalauja, geriausiai issimiega savo lovyteje. Dukryte, kiek bandem, su tuciu niekaip draugauti nenorejo, o kitas vaikas gal be jo niekaip nenurims.
Taciau is tiesu keista skaityti, kai raso nenesiociau, neguldyciau salia, nesupuociau. O tai kada daugiau busi toks betarpiskai artimas su savo vaikas jei ne dabar, kai esi jiem be galo reikalingas. Juk jei mazylis nurimsta tik supuojamas, gal jam to labai labai reikia. jei nori miegoti salia tevu, gal jauciasi labai vienisas. Nors kiek pati save pamenu, miegodavau atskiroje lovoje, taciau ziemos vakarais, kai budavo didesni vejai (kaime namas tada labai braskedavo), ar dundulis pasirodydavo, gal kokiu 10 ar net 11 metu sulauke su broliu i tevu lovos viduriuka isiprasydavom. retai taip budavo, bet uztat kaip smagu ir silta prisiminti.
Taciau is tiesu keista skaityti, kai raso nenesiociau, neguldyciau salia, nesupuociau. O tai kada daugiau busi toks betarpiskai artimas su savo vaikas jei ne dabar, kai esi jiem be galo reikalingas. Juk jei mazylis nurimsta tik supuojamas, gal jam to labai labai reikia. jei nori miegoti salia tevu, gal jauciasi labai vienisas. Nors kiek pati save pamenu, miegodavau atskiroje lovoje, taciau ziemos vakarais, kai budavo didesni vejai (kaime namas tada labai braskedavo), ar dundulis pasirodydavo, gal kokiu 10 ar net 11 metu sulauke su broliu i tevu lovos viduriuka isiprasydavom. retai taip budavo, bet uztat kaip smagu ir silta prisiminti.
QUOTE(melyne @ 2008 07 02, 14:10)
Mano dukrytei jau beveik pusantru, taciau nezinau, ka daryciau kitaip. Matyt ir supuociau, ir nesiociau ant ranku, ir mygdyciau salia, jei vaikui to reiketu (lyg siol dar daznai vidury nakties atsibunda ir nurimsta tik persikrausciusi i musu lova), ir maitinciau tik MP kaip maitinau (ismaitinau virs metu), be jokiu buteliuku ir tutyciu(bandziau dar menesio nesulaukusiai buteliuka isiulyt - kur tau, koks sumas buvo). Labai lengva dalyti pazadus, ka darysi, kai ... Taciau juk daug kas priklauso nuo paco vaiko - vienam reikia daugiau artumo, silumos, todel ir nori dazniau prie mamos pirsiglausti, kitas atvirksciai - erdves reikalauja, geriausiai issimiega savo lovyteje. Dukryte, kiek bandem, su tuciu niekaip draugauti nenorejo, o kitas vaikas gal be jo niekaip nenurims.
Taciau is tiesu keista skaityti, kai raso nenesiociau, neguldyciau salia, nesupuociau. O tai kada daugiau busi toks betarpiskai artimas su savo vaikas jei ne dabar, kai esi jiem be galo reikalingas. Juk jei mazylis nurimsta tik supuojamas, gal jam to labai labai reikia. jei nori miegoti salia tevu, gal jauciasi labai vienisas. Nors kiek pati save pamenu, miegodavau atskiroje lovoje, taciau ziemos vakarais, kai budavo didesni vejai (kaime namas tada labai braskedavo), ar dundulis pasirodydavo, gal kokiu 10 ar net 11 metu sulauke su broliu i tevu lovos viduriuka isiprasydavom. retai taip budavo, bet uztat kaip smagu ir silta prisiminti.
Taciau is tiesu keista skaityti, kai raso nenesiociau, neguldyciau salia, nesupuociau. O tai kada daugiau busi toks betarpiskai artimas su savo vaikas jei ne dabar, kai esi jiem be galo reikalingas. Juk jei mazylis nurimsta tik supuojamas, gal jam to labai labai reikia. jei nori miegoti salia tevu, gal jauciasi labai vienisas. Nors kiek pati save pamenu, miegodavau atskiroje lovoje, taciau ziemos vakarais, kai budavo didesni vejai (kaime namas tada labai braskedavo), ar dundulis pasirodydavo, gal kokiu 10 ar net 11 metu sulauke su broliu i tevu lovos viduriuka isiprasydavom. retai taip budavo, bet uztat kaip smagu ir silta prisiminti.
auksiniai zodziai net neturiu ka pridurti visiskai sutinku
Tikrai tie vaikuciai skirtingi, su migdymu musu mazius isgyveno milijona ir viena faze 
- vienu metu gerai miegodavo savo lovyteje, kitu - geriau musu lovoje, pirmaja savo vasara laisvai uzmigdavo pats, veliau vel reikedavo supuoti ar duoti kruti, kazkada dar eme ir ciulptuka, bet neilgai, mazdaug 2-3 gyvenimo menesi. Su mityba ivairove didele taip pat, ir su miegojimu lauke ir t.t. Tikrai nebuvo vienodi tie beveik pusantru jo gyvenimo metu O ka jau kalbet apie kita vaikuti, jis nuo pirmojo skirsis, ir jo rezimai, emocijos, leidziami garseliai, veiksmai, judesiai, ir dar bala zino kas, tikriausiai skirsis, nors bus ir panasumu... 
Atsakydama i tema, pasakysiu, kad:
-daug maziau del visko nervinciausi ir jaudinciausi (dazniausiai juk tai tik nereiksmingos buities smulkmenos)
-maziau klausyciau man nepriimtinu kitu nuomoniu (juk visi esame tokie skirtingi)
-nesistengciau buti mama lyg is vadovelio, buti norma
(daug yra geru patarimu, bet kam jaudintis, jei ne visi jie man geri, ne visi man pritaikomi, ar ne visus pasiseka pritaikyti )
Apibendrinant - labiau pasitikeciau savimi, i auginima ir auklejima ziureciau kaip i individualu dalyka, kuriame svarbus individualus mano, mano vaiku, visos seimos ir apskritai supancios aplinkos veiksniai, kurie visu skirtingi su ivairiu panasumu priemaisomis ( na ir pasakiau
) Jau siokia tokia PATIRTIS (auginant tik 1 vaikuti) tikrai gerai, bet su antru vaiku patirtis vis dar kaupsis, vel mokysimes nauju dalykeliu ir taip su kiekvienu is naujo 
- vienu metu gerai miegodavo savo lovyteje, kitu - geriau musu lovoje, pirmaja savo vasara laisvai uzmigdavo pats, veliau vel reikedavo supuoti ar duoti kruti, kazkada dar eme ir ciulptuka, bet neilgai, mazdaug 2-3 gyvenimo menesi. Su mityba ivairove didele taip pat, ir su miegojimu lauke ir t.t. Tikrai nebuvo vienodi tie beveik pusantru jo gyvenimo metu O ka jau kalbet apie kita vaikuti, jis nuo pirmojo skirsis, ir jo rezimai, emocijos, leidziami garseliai, veiksmai, judesiai, ir dar bala zino kas, tikriausiai skirsis, nors bus ir panasumu... Atsakydama i tema, pasakysiu, kad:
-daug maziau del visko nervinciausi ir jaudinciausi (dazniausiai juk tai tik nereiksmingos buities smulkmenos)
-maziau klausyciau man nepriimtinu kitu nuomoniu (juk visi esame tokie skirtingi)
-nesistengciau buti mama lyg is vadovelio, buti norma
(daug yra geru patarimu, bet kam jaudintis, jei ne visi jie man geri, ne visi man pritaikomi, ar ne visus pasiseka pritaikyti )Apibendrinant - labiau pasitikeciau savimi, i auginima ir auklejima ziureciau kaip i individualu dalyka, kuriame svarbus individualus mano, mano vaiku, visos seimos ir apskritai supancios aplinkos veiksniai, kurie visu skirtingi su ivairiu panasumu priemaisomis ( na ir pasakiau
) Jau siokia tokia PATIRTIS (auginant tik 1 vaikuti) tikrai gerai, bet su antru vaiku patirtis vis dar kaupsis, vel mokysimes nauju dalykeliu ir taip su kiekvienu is naujo
Tikiuosi, kad gimus antram vaikui prieziuros prasme nebus tokio didelio soko kaip su pirmuoju.O del auginimo tai tikrai bus ka pakeisti ir tikrai nemazai dalyku daryciau visai kitaip nei iki siol.
QUOTE(vaida L @ 2007 04 16, 09:30)
Nežinau kaip kitos, bet aš antrą vaikelį planuočiau tik su sąlyga, kad nuo pirmos dienos šalia auklė visada būtų. Tikrai nesiplėšyčiau, kaip su pirma dukryte. Suprantu, kad vaiko auginimas yra natūralus dalykas, bet man laaaabai sunku
man truksta zodziu!!!! gaila vaiko pasidare 
kyla klausimas,kam tada is viso gimdei?kur tavo motiniskas instinktas ir pasiaukojimas del bejegio,tyro,nekalto vaikelio....
gal,tu pati dar vaikas?
QUOTE(melyne @ 2008 07 02, 14:10)
Mano dukrytei jau beveik pusantru, taciau nezinau, ka daryciau kitaip. Matyt ir supuociau, ir nesiociau ant ranku, ir mygdyciau salia, jei vaikui to reiketu (lyg siol dar daznai vidury nakties atsibunda ir nurimsta tik persikrausciusi i musu lova), ir maitinciau tik MP kaip maitinau (ismaitinau virs metu), be jokiu buteliuku ir tutyciu(bandziau dar menesio nesulaukusiai buteliuka isiulyt - kur tau, koks sumas buvo). Labai lengva dalyti pazadus, ka darysi, kai ... Taciau juk daug kas priklauso nuo paco vaiko - vienam reikia daugiau artumo, silumos, todel ir nori dazniau prie mamos pirsiglausti, kitas atvirksciai - erdves reikalauja, geriausiai issimiega savo lovyteje. Dukryte, kiek bandem, su tuciu niekaip draugauti nenorejo, o kitas vaikas gal be jo niekaip nenurims.
Taciau is tiesu keista skaityti, kai raso nenesiociau, neguldyciau salia, nesupuociau. O tai kada daugiau busi toks betarpiskai artimas su savo vaikas jei ne dabar, kai esi jiem be galo reikalingas. Juk jei mazylis nurimsta tik supuojamas, gal jam to labai labai reikia. jei nori miegoti salia tevu, gal jauciasi labai vienisas. Nors kiek pati save pamenu, miegodavau atskiroje lovoje, taciau ziemos vakarais, kai budavo didesni vejai (kaime namas tada labai braskedavo), ar dundulis pasirodydavo, gal kokiu 10 ar net 11 metu sulauke su broliu i tevu lovos viduriuka isiprasydavom. retai taip budavo, bet uztat kaip smagu ir silta prisiminti.
Taciau is tiesu keista skaityti, kai raso nenesiociau, neguldyciau salia, nesupuociau. O tai kada daugiau busi toks betarpiskai artimas su savo vaikas jei ne dabar, kai esi jiem be galo reikalingas. Juk jei mazylis nurimsta tik supuojamas, gal jam to labai labai reikia. jei nori miegoti salia tevu, gal jauciasi labai vienisas. Nors kiek pati save pamenu, miegodavau atskiroje lovoje, taciau ziemos vakarais, kai budavo didesni vejai (kaime namas tada labai braskedavo), ar dundulis pasirodydavo, gal kokiu 10 ar net 11 metu sulauke su broliu i tevu lovos viduriuka isiprasydavom. retai taip budavo, bet uztat kaip smagu ir silta prisiminti.
Labai patiko sis pasisakymas..Ir mano tokia nuomone. Juk vaikelis tai auga, o kol jis mazas yra tinkamiausias laikas supti ir lopsines dainuoti..
Pasiuziuriu i savo 9men sunu ir pamastau kad greit prabego tas laikas kai nakti kas 2val zadino jis mane ir dabar atrodo tai visai nebuvo sunku o tiesiog taip reikejo ir tai jau praejo. augindama antra vaikeli noreciau jam skirti daugiau demesio. Todel apie antra vaika pasvajosiu tada kai bus tam tinkamos salygos, kai laisvai galesiu savo laika atiduoti jam
