Oj labai patiko kaip viska papasakojo Sansara
Pati, nors auginu tik pirma, nemanau, kad kazi ka labai blogai ar nesamoningai darau. Manau tam turi itakos ir amzius, kai jau tau toli grazu nebe 20 is gyvenimiskos patirties jau gaunasi logiski sprendimai, ko nezinai, ta issiaiskini ir padarai isvadas, supranti, kad jau laikai nebe tie, kad klausyti bobutisku patarimu, jau zymiai geriau pasiremti siuolaikiniu daktaru atliktais tyrimais ir suformuluotom rekomendacijom + motiniskas instinktas ir gaunasi visai neblogas rezultatas

Galbut tik kazkokiu budu pasistengciau siek tiek ilgiau pratesti maitinima krutimi (maitinau iki 7,5, pati atsisake), nes ir vaikui sveika ir nereikia leisti pinigu misiniui.
Ir dar - daugiau laiko stengciaus praleisti su vaiku, ji myluodama, dainuodama ir visaip kitaip uzimdama, nes dabar vis atrodo, kad per mazai save skiriu jai, vis noredama buti idealia mama/zmona ir visose kitose srityse: namu pucenimas, norejimas tapti virtuves virtuoze, darzas, geles ir pan., o kur dar savo grozio bent minimalus puoselejimas

Ir nors vis sakau sau: stai jau eisiu, dar ta padarysiu ir jau einu, bet dukryte tokia savarankiska nuo pat mazens (anksciau jai visai manes nereikejo), kad kuo puikiausiai leidzia ir man darytis savo darbus ir ji savo "dirba"

.