QUOTE(Zivivi @ 2009 02 19, 16:53)
QUOTE(Palaida Bala @ 2008 06 29, 19:12)
man keisčiausia, perskaičius visą temą, pasirodė tie pasisakymai, kur teigiama, jog "niekada nesūpuosiu, niekada nedainuosiu lopšinių, neseksiu pasakų, guldysiu tik į jo paties lovytę"... ir t.t. Išeina, kad žmogus žada būti ne mama, o tiesiog robotu - pavalgydinsiu, pakeisiu sauskelnes ir į lovą...
pritariu visiškai (nod)
Kol kas tai viską daryčiau taip, tik kad gal pratinčiau anksčiau užmigti vienam pačiam, nes taip tik prie krūties užmigdavo visus metus 
QUOTE(zosiukas2 @ 2009 02 20, 00:07)
Tikrai kai kurie pamastymai nemotiniski 
, jei jau taip nera to noro vaika supuot ant ranku, jam sekt pasakas ar kartu miegot, tai kam is viso tada galvot apie daugiau vaiku. 
As stengiuosi kuo daugiau demesio skirti savo sunui, gal del to ir nukencia buities darbai ar vyro poreikiai. Na bet jei tureciau antra vaikuti tikrai daryciau taip kaip darau dabar. Nesakau kad reikia lepinti vaika ir kraustytis is proto del kiekvienos uzgaidos. 
Tik paprasciausiai tie mazi zmoguciai auga taip greitai ir to artumo ir silumos patys atsisakys, todel ir myluoju kol leidziasi 
, jei jau taip nera to noro vaika supuot ant ranku, jam sekt pasakas ar kartu miegot, tai kam is viso tada galvot apie daugiau vaiku. As stengiuosi kuo daugiau demesio skirti savo sunui, gal del to ir nukencia buities darbai ar vyro poreikiai. Na bet jei tureciau antra vaikuti tikrai daryciau taip kaip darau dabar. Nesakau kad reikia lepinti vaika ir kraustytis is proto del kiekvienos uzgaidos. Tik paprasciausiai tie mazi zmoguciai auga taip greitai ir to artumo ir silumos patys atsisakys, todel ir myluoju kol leidziasi pritariu 100%
QUOTE(Palaida Bala @ 2008 06 29, 19:12)
man keisčiausia, perskaičius visą temą, pasirodė tie pasisakymai, kur teigiama, jog "niekada nesūpuosiu, niekada nedainuosiu lopšinių, neseksiu pasakų, guldysiu tik į jo paties lovytę"... ir t.t. Išeina, kad žmogus žada būti ne mama, o tiesiog robotu - pavalgydinsiu, pakeisiu sauskelnes ir į lovą...
saunuole mamyte, as mastau visiskai taip pat
auginu dabar antraji, tai daugiau esu atsidavusi jam, susikaupusi, megaujuosi artumu ir motinyste.. ne amzinybe gi reiks supti kudiki ant ranku, jie juk taip greit auga.. pasidziaukit, mamos, nuostabia akimirka, kai savo kudikiui esat visas pasaulis! nebijokit pasupt, pamyluot ir uzmigt apsikabinus! juk toj akimirkoj visas gyvenimo grozis ir prasme, o ji prabegs, nesustabdysi.. rasi paskui laiko tiems pasisedejimams su vyno taure, kaip kazkuri rase, o vaikai juk tik karta mazi.. 
uzaugs, iseis, ir liks namai tusti.. su pimaja buvau pasimetus, klausiau patarimu mamulyciu babulyciu ir sovietinio mastymo pediatru, tai ir pradejau primaitint nuo 2men misinuku
ir vis bijojau - supt, nesiot, nes anyta prie sono pristojus skalambijo "prie ranku pripras".. dabar tik i gimdymo namus atvaziavus vel bande ta pati aiskint, taip pat ir mano mamyte - "nemigdyk ant krutines, pripras, turesi vargo", seseles ligoninej vis laksto su svarstyklem: "ko jus taip daznai maitinat? reikia sverima kontrolini daryt, kiek suvalgo..". o as tyliai pagalvoju eikit jus visi... visko mums uztenka, mes labai laimingi, ir megaujuosi supdama, glausdama, maitindama savo kudikeli.. skaiciau vienos mamos patirti "as neskaiciuoju, kiek kartu maitinu savo kudiki, kaip neskaiciuoju buciniu.." mano patarimas visoms, neklausykit nieko, tik savo sirdies. kaip rase O.Wild "geriausias budas aukleti vaikus, tai padaryti juos laimingais." Sekmes visoms!
beje, del tu sikpuodziu, buteliuku ir pan - viskam savas laikas. jei vaikas verkia sodinamas ant puoduko, reiskia dar anksti, nekankinkit nei saves, nei vaiko. ateis laikas, pats ims sestis. tik aisku reikia paruost psichologiskai tam vaikiuka, pastoviai aiskint, kad daryti reikia i puoduka, kad visi suauge taip daro. realiai as manau vaikas yra pajegus suprasti ir atlikti si rituala nuo 1,5 metuku, o jei ir veliau, anokia cia tragedija, anksciau ar veliau ismoks.
o is buteliuko kosyte mes dar ir dabar geriam vakarais, ir nematau tame nieko blogo. tik aisku po to dantukus reik isvalyt.
o is buteliuko kosyte mes dar ir dabar geriam vakarais, ir nematau tame nieko blogo. tik aisku po to dantukus reik isvalyt.
Sveikos mamos.
Kaip tik už poros mėnesių gims antras mūsų vaikiukas ir dažnai pagalvoju ką norėčiau daryti kitaip... tik norėčiau, nes nežinia kaip bus, kokie bus vaiko poreikiai, koks charakteris ir visa kita...
Taigi pirmiausia pakeisčiau gydytoją, kuri man nelabai patiko, bet vaikas buvo sveikas, tai kaip ir problemų rodės nėr, bet... laiku nepastebėjo rachito ir nežinia kaip ten viskas būtų buvę, jei ne žinoma žolininkė, kuri patarė gert kalcio, po poros mėn atsistatė, bet galvytė liko kreiva visam gyvenimui
Kitas dalykas, ko gydytoja nepadarė, tai nenusiuntė į mankštas, masažus dėl kojyčių. Sūnui buvo apie metukus, kai aš pati klausiau, rodžiau, kad jis kreivai deda kojytes, o ji: 'tai dar rimtai nevaikšto, kai kelis mėnesius jau eis, tada žiūrėsim", o aš bandžiau sakyt kad jis nuo 10mėn jau pats vaikšto , bet jai tai nerūpėjo... dabar kaltinu save kad rimtai tuo neužsiėmiau, nes pipirui 4 metai, o jis taip kreivioja... net persikreipę pėdutės, nešioja ortopedinius batukus, mankštų kiek prisemenam padarom, bet manau nuo kūdykystės būtų buvę daug lengviau ištiesinti kojytes.
Labai išsiplėčiau, bet norėjau pasakyt, kad jei abejojat gydytojo nuomone , pati manot kitaip eikit pasikonsultuot su kitu, nepasiduokit jei vienas gyd abejingas, kitas gal tikrai įžvelgs rimtą problemą.
O dėl kitų dalykų, norėčiau, kad mažius gertų iš buteliuko, kad nors kartais galėčiau palikus pienelio kur išbėgti...
Norėčiau, kad išmoktų užmigti netik prie papuko... bet ar išeis daryt ką nors kitaip, nežinau
Kaip tik už poros mėnesių gims antras mūsų vaikiukas ir dažnai pagalvoju ką norėčiau daryti kitaip... tik norėčiau, nes nežinia kaip bus, kokie bus vaiko poreikiai, koks charakteris ir visa kita...
Taigi pirmiausia pakeisčiau gydytoją, kuri man nelabai patiko, bet vaikas buvo sveikas, tai kaip ir problemų rodės nėr, bet... laiku nepastebėjo rachito ir nežinia kaip ten viskas būtų buvę, jei ne žinoma žolininkė, kuri patarė gert kalcio, po poros mėn atsistatė, bet galvytė liko kreiva visam gyvenimui
Kitas dalykas, ko gydytoja nepadarė, tai nenusiuntė į mankštas, masažus dėl kojyčių. Sūnui buvo apie metukus, kai aš pati klausiau, rodžiau, kad jis kreivai deda kojytes, o ji: 'tai dar rimtai nevaikšto, kai kelis mėnesius jau eis, tada žiūrėsim", o aš bandžiau sakyt kad jis nuo 10mėn jau pats vaikšto
, bet jai tai nerūpėjo... dabar kaltinu save kad rimtai tuo neužsiėmiau, nes pipirui 4 metai, o jis taip kreivioja... net persikreipę pėdutės, nešioja ortopedinius batukus, mankštų kiek prisemenam padarom, bet manau nuo kūdykystės būtų buvę daug lengviau ištiesinti kojytes. Labai išsiplėčiau, bet norėjau pasakyt, kad jei abejojat gydytojo nuomone , pati manot kitaip eikit pasikonsultuot su kitu, nepasiduokit jei vienas gyd abejingas, kitas gal tikrai įžvelgs rimtą problemą.
O dėl kitų dalykų, norėčiau, kad mažius gertų iš buteliuko, kad nors kartais galėčiau palikus pienelio kur išbėgti...
Norėčiau, kad išmoktų užmigti netik prie papuko... bet ar išeis daryt ką nors kitaip, nežinau
Aš turbūt beveik nieko nekeisčiau. Kitas vaikas, kiti poreikiai visai kitoks auginimas 
Tik va galvoju antrąjm mažiau girčiau, nes paskui labai sunku vaikui išmokti daryti vis geriau ir geriau. Net nebesistengia, juk tėveliam ir taip viskas gražu, tai kam stengtis. O dabar kai susiprotėjau, vaikui per daug ir mažylio verkimas ir "tu jau didelė turi viską daryt geriau", o juk ji dar irgi vaikas dar tik mokosi visko.
Tarp kitko dar tik keli mėnesiai kai didžioji užmiega pati, o jau greit 5 metai. Bet aš net nesistengiau jos pratint, taip gera vakare paskaičius pasaką dar prisiglausti ir užmigti kartu. Man tai didžiulis malonumas
Tik va galvoju antrąjm mažiau girčiau, nes paskui labai sunku vaikui išmokti daryti vis geriau ir geriau. Net nebesistengia, juk tėveliam ir taip viskas gražu, tai kam stengtis. O dabar kai susiprotėjau, vaikui per daug ir mažylio verkimas ir "tu jau didelė turi viską daryt geriau", o juk ji dar irgi vaikas dar tik mokosi visko.
Tarp kitko dar tik keli mėnesiai kai didžioji užmiega pati, o jau greit 5 metai. Bet aš net nesistengiau jos pratint, taip gera vakare paskaičius pasaką dar prisiglausti ir užmigti kartu. Man tai didžiulis malonumas
paskaičiusi kai kurių komentarus pašiurpau, man tai nesuprantama, kad taip gali rašyt mamos (nesupt, nedainuot, nenešiot ir pan.). Aišku, kiekviena turi savo nuomonę, savo supratimą apie vaikų auginimą. jokiu būdu nesakau, kad aš viską darau teisingai.
o aš augindama ir trečią vaiką migdyčiau savo lovoje, maitinčiau kada nori ir kiek nori, ir supuočiau, ir nešiočiau, sekčiau pasakas ir dainuočiau. viską daryčiau taip kaip ir dabar. nors ir beprotiškai pavargstu, nes abi dukrytės be galo neramios.
tik turbūt negimdyčiau pametinukų (o labai jų norėjau), nes jaučiu kaltę prieš vyresnėlę, kad nebegaliu tiek daug dėmesio skirt jai
o aš augindama ir trečią vaiką migdyčiau savo lovoje, maitinčiau kada nori ir kiek nori, ir supuočiau, ir nešiočiau, sekčiau pasakas ir dainuočiau. viską daryčiau taip kaip ir dabar. nors ir beprotiškai pavargstu, nes abi dukrytės be galo neramios.
tik turbūt negimdyčiau pametinukų (o labai jų norėjau), nes jaučiu kaltę prieš vyresnėlę, kad nebegaliu tiek daug dėmesio skirt jai
QUOTE(ieglius @ 2009 03 21, 09:32)
saunuole mamyte, as mastau visiskai taip pat auginu dabar antraji, tai daugiau esu atsidavusi jam, susikaupusi, megaujuosi artumu ir motinyste.. ne amzinybe gi reiks supti kudiki ant ranku, jie juk taip greit auga.. pasidziaukit, mamos, nuostabia akimirka, kai savo kudikiui esat visas pasaulis! nebijokit pasupt, pamyluot ir uzmigt apsikabinus! juk toj akimirkoj visas gyvenimo grozis ir prasme, o ji prabegs, nesustabdysi.. rasi paskui laiko tiems pasisedejimams su vyno taure, kaip kazkuri rase, o vaikai juk tik karta mazi.. uzaugs, iseis, ir liks namai tusti..
su pimaja buvau pasimetus, klausiau patarimu mamulyciu babulyciu ir sovietinio mastymo pediatru, tai ir pradejau primaitint nuo 2men misinuku ir vis bijojau - supt, nesiot, nes anyta prie sono pristojus skalambijo "prie ranku pripras".. dabar tik i gimdymo namus atvaziavus vel bande ta pati aiskint, taip pat ir mano mamyte - "nemigdyk ant krutines, pripras, turesi vargo", seseles ligoninej vis laksto su svarstyklem: "ko jus taip daznai maitinat? reikia sverima kontrolini daryt, kiek suvalgo..". o as tyliai pagalvoju eikit jus visi... visko mums uztenka, mes labai laimingi, ir megaujuosi supdama, glausdama, maitindama savo kudikeli.. skaiciau vienos mamos patirti "as neskaiciuoju, kiek kartu maitinu savo kudiki, kaip neskaiciuoju buciniu.."
mano patarimas visoms, neklausykit nieko, tik savo sirdies. kaip rase O.Wild "geriausias budas aukleti vaikus, tai padaryti juos laimingais." Sekmes visoms!
auginu dabar antraji, tai daugiau esu atsidavusi jam, susikaupusi, megaujuosi artumu ir motinyste.. ne amzinybe gi reiks supti kudiki ant ranku, jie juk taip greit auga.. pasidziaukit, mamos, nuostabia akimirka, kai savo kudikiui esat visas pasaulis! nebijokit pasupt, pamyluot ir uzmigt apsikabinus! juk toj akimirkoj visas gyvenimo grozis ir prasme, o ji prabegs, nesustabdysi.. rasi paskui laiko tiems pasisedejimams su vyno taure, kaip kazkuri rase, o vaikai juk tik karta mazi.. uzaugs, iseis, ir liks namai tusti.. su pimaja buvau pasimetus, klausiau patarimu mamulyciu babulyciu ir sovietinio mastymo pediatru, tai ir pradejau primaitint nuo 2men misinuku
ir vis bijojau - supt, nesiot, nes anyta prie sono pristojus skalambijo "prie ranku pripras".. dabar tik i gimdymo namus atvaziavus vel bande ta pati aiskint, taip pat ir mano mamyte - "nemigdyk ant krutines, pripras, turesi vargo", seseles ligoninej vis laksto su svarstyklem: "ko jus taip daznai maitinat? reikia sverima kontrolini daryt, kiek suvalgo..". o as tyliai pagalvoju eikit jus visi... visko mums uztenka, mes labai laimingi, ir megaujuosi supdama, glausdama, maitindama savo kudikeli.. skaiciau vienos mamos patirti "as neskaiciuoju, kiek kartu maitinu savo kudiki, kaip neskaiciuoju buciniu.." mano patarimas visoms, neklausykit nieko, tik savo sirdies. kaip rase O.Wild "geriausias budas aukleti vaikus, tai padaryti juos laimingais." Sekmes visoms!
graziai parasei.
Na,auginu dar tik pirmaja sao dukryte,bet manau kad antro vaikucio auginimas priklausytu nuo pacio vaikucio. Ir vienintelis dalykas,kurio pasistengsiu nebepadaryti ateitje,tai maziau pasitiketi gydytojais...Per ju aplaiduma,turejom problemyciu net metus laiko,o ir db artejant antrajam gimtadieniui,ji iki galo neisnyko Labau pasiklauciau savo nuojata ir jau,dabar galima vadinti siokia tokia patirtim.
Labau pasiklauciau savo nuojata ir jau,dabar galima vadinti siokia tokia patirtim.
