Kai dukrytei buvo 10 men, as ja palikau auklei o pati grizau i darba. Buvo tokia situacija, kad nelabai galejau rinktis. Net nepajutau per ta begima, kaip jai jau 6 metai. Darbas, moklai, antras darbas.... O vaikas.... tarsi uzdetas pliusiukas prie tavo nesibaigianciu darbu saraso....Dabar auginu dar viena, ir tikrai noriu dziaugtis motinyste, glausti vaikuti, miegoti vienoje lovoje, nesioti, supti, buciuoti, dainuoti ir t.t. ir aisku, nebeskubeti taip gyventi.
Kaip gerai, kad si tema yra. Tiek naudingu dalyku suzinojau
Aciu Jums visoms


Tikrai kai kurie pamastymai nemotiniski
, jei jau taip nera to noro vaika supuot ant ranku, jam sekt pasakas ar kartu miegot, tai kam is viso tada galvot apie daugiau vaiku.
As stengiuosi kuo daugiau demesio skirti savo sunui, gal del to ir nukencia buities darbai ar vyro poreikiai. Na bet jei tureciau antra vaikuti tikrai daryciau taip kaip darau dabar. Nesakau kad reikia lepinti vaika ir kraustytis is proto del kiekvienos uzgaidos.
Tik paprasciausiai tie mazi zmoguciai auga taip greitai ir to artumo ir silumos patys atsisakys, todel ir myluoju kol leidziasi




QUOTE(Nemura @ 2009 02 17, 15:38)
Kai dukrytei buvo 10 men, as ja palikau auklei o pati grizau i darba. Buvo tokia situacija, kad nelabai galejau rinktis. Net nepajutau per ta begima, kaip jai jau 6 metai. Darbas, moklai, antras darbas.... O vaikas.... tarsi uzdetas pliusiukas prie tavo nesibaigianciu darbu saraso....Dabar auginu dar viena, ir tikrai noriu dziaugtis motinyste, glausti vaikuti, miegoti vienoje lovoje, nesioti, supti, buciuoti, dainuoti ir t.t. ir aisku, nebeskubeti taip gyventi.
QUOTE(zosiukas2 @ 2009 02 20, 00:07)
Tikrai kai kurie pamastymai nemotiniski
, jei jau taip nera to noro vaika supuot ant ranku, jam sekt pasakas ar kartu miegot, tai kam is viso tada galvot apie daugiau vaiku.
As stengiuosi kuo daugiau demesio skirti savo sunui, gal del to ir nukencia buities darbai ar vyro poreikiai. Na bet jei tureciau antra vaikuti tikrai daryciau taip kaip darau dabar. Nesakau kad reikia lepinti vaika ir kraustytis is proto del kiekvienos uzgaidos.
Tik paprasciausiai tie mazi zmoguciai auga taip greitai ir to artumo ir silumos patys atsisakys, todel ir myluoju kol leidziasi 
Pritariu sitoms mamytems 







Perskaiciau beveik visa temele ir darau isvada, kad nera taisykles ko daryti ar nedaryti.Kas vienai mamytei atrodo klaida ir to nedarytu, kitai tai visiskai priimtina ir normalu.Taip matyt yra todel,kad kiekviena mama kaip ir jos vaikuciai yra individualybes .
Na is savo nedideles patirties galiu pasakyti, kad as pabandyciau anksciau pradet pratint sest ant puodo.Bent jau pabandyciau.
Kitas dalykas, -duociau ciulptuka.
Na is savo nedideles patirties galiu pasakyti, kad as pabandyciau anksciau pradet pratint sest ant puodo.Bent jau pabandyciau.
Kitas dalykas, -duociau ciulptuka.
[quote=Liepapa,2009 02 24, 12:46]
Perskaiciau beveik visa temele ir darau isvada, kad nera taisykles ko daryti ar nedaryti.Kas vienai mamytei atrodo klaida ir to nedarytu, kitai tai visiskai priimtina ir normalu.Taip matyt yra todel,kad kiekviena mama kaip ir jos vaikuciai yra individualybes .
Na is savo nedideles patirties galiu pasakyti, kad as pabandyciau anksciau pradet pratint sest ant puodo.Bent jau pabandyciau.
Kitas dalykas, -duociau ciulptuka.
Labai pritariu,tiek mes tiek musu vaikuciai individualus.
As tiek pirma tiek antra migdau vaikiskoj lovytej,nes ramus,ner vargo. Tik antrajam neduodu zinduko,o duodu atsigert vandenelio ir priglaudziu prie zanduko marliuka. Kai nemiega tiek pirmaji,tiek antra nesioju,kalbinu,juokinu. Pirmajam 9, bet dar ir dabar nakciai paskaitau pasakas,nors jau pats skaito, o antrajam dainuoju lopsines.
Megaukimes motinyste ir vaiku artumu,tiek kiek imanoma.
Perskaiciau beveik visa temele ir darau isvada, kad nera taisykles ko daryti ar nedaryti.Kas vienai mamytei atrodo klaida ir to nedarytu, kitai tai visiskai priimtina ir normalu.Taip matyt yra todel,kad kiekviena mama kaip ir jos vaikuciai yra individualybes .
Na is savo nedideles patirties galiu pasakyti, kad as pabandyciau anksciau pradet pratint sest ant puodo.Bent jau pabandyciau.
Kitas dalykas, -duociau ciulptuka.
Labai pritariu,tiek mes tiek musu vaikuciai individualus.
As tiek pirma tiek antra migdau vaikiskoj lovytej,nes ramus,ner vargo. Tik antrajam neduodu zinduko,o duodu atsigert vandenelio ir priglaudziu prie zanduko marliuka. Kai nemiega tiek pirmaji,tiek antra nesioju,kalbinu,juokinu. Pirmajam 9, bet dar ir dabar nakciai paskaitau pasakas,nors jau pats skaito, o antrajam dainuoju lopsines.
Megaukimes motinyste ir vaiku artumu,tiek kiek imanoma.
QUOTE(zosiukas2 @ 2009 02 20, 00:07)
Tikrai kai kurie pamastymai nemotiniski
, jei jau taip nera to noro vaika supuot ant ranku, jam sekt pasakas ar kartu miegot, tai kam is viso tada galvot apie daugiau vaiku.
As stengiuosi kuo daugiau demesio skirti savo sunui, gal del to ir nukencia buities darbai ar vyro poreikiai. Na bet jei tureciau antra vaikuti tikrai daryciau taip kaip darau dabar. Nesakau kad reikia lepinti vaika ir kraustytis is proto del kiekvienos uzgaidos.
Tik paprasciausiai tie mazi zmoguciai auga taip greitai ir to artumo ir silumos patys atsisakys, todel ir myluoju kol leidziasi 







Manau kad nelabai ka keisciau, nebent vezimeli patogesni pirkciau

Nieko nekeisčiau, tik mažiau nervinčiausi dėl smulkmenų.

QUOTE(burbuliukas:) @ 2009 03 03, 20:46)
As JAU maziau nervinuos. Bet va zaislu maziau pirkineti nepasimokiau...



Maziau viska dramatizuoju. Atsimenu su pirmu siaubingai jaudinuos, kad islepinsiu ant ranku laikydama (tevai labai prisidejo su ta baime), o dabar juokingai tos baimes atrodo... Dievuliau, jau 1.5 metuku tas vaikas ne nenorejo ant ranku. Dabar laikau kiek norisi ir kol norisi. Juk maziai tik ismoksta tyrineti pasauli, tiek jiems mamos ir tereikia...
QUOTE(torasama @ 2008 10 01, 21:35)


Aš auginu trečią atžalą

Pirmą auginu su meile,
Antrą auginu su meile,
Trečią auginu su meile...




Aš jau auginu antrą vaiką ir galiu tiksliai pasakyti ne ką daryčiau, o ką darau kitaip. Neklausau patarimo (dažniausiai nieko apie tai neišmanančių žmonių) pavadinimu "nieko tokio - jis darys (kalbės, šokinės ir t.t.), nes antai Petriukas trijų metų pradėjo, o štai Joniukas - dešimties. Pradės ir tavo". Mano pirmas vaikas autistas ir šio sunkaus sutrikimo požymiai buvo akivaizdūs nuo pat pradžių, gal būt jeigu būtume ėmesi priemonių kuo anksčiau, išvengtume dalies dabar esamų problemų. Bet ne, klausiau pasakų apie tai, kaip "mano vaikas yra normaliausias pasaulyje, o aš darau iš jo kažkokį nesveiką". Mamos širdis visgi niekada neapgauna, neklausykite bobučių patarimų, augindamos atžalas
