Auginant trečią daug ką darau kitaip, bet ne tik todėl,kad pasimokiau iš savo klaidų, bet kad pati esu vyresnė ir į viską žiūriu papraščiau:
1) Naktinis atsikėlimas manęs nevargino, tačiau mažius nuo 3 mėn. nustojo valgyti naktį.
2) Maitinau tol, kol turėjau pieno (iki 2 mėn.) ir nesikankinau, kad jis pasibaigė.
3) Nuo 6 - 14 mėn. leidau miegoti mūsų lovoje ir nebijojau, kad pripras, nes nepriprato ir dabar sėkmingai miega savo lovelėje.
4) Supavau ir nešiojau ir dabar dar panešu kai mažulis verkia,užsigauna, ar nori eiti ten kur negalima. Visais kitais atvejais jis visur eina pats.
5) Sakau "ne" arba "negalima"ir tai kartoju daug kartų, nes suvokiu, kad jis užmiršta kodėl "ne" ir tuo pačiu bando praplėsti savo galimybių ribas.
O gal tiksliau pasakius, tai gyvenu su juo, taikausi prie jo, priimu jį tokį koks jis yra, bet tuo pat metu rodau jam savo elgesiu, kad ir aš esu žmogus, ir kad prie manęs reikia taikytis, ir man reikia meilės....