QUOTE(Maištautoja @ 2009 10 25, 15:20)
Todel, kad svetimi zmones (nesvarbu, kad tai mociutes) labai isderina maza vaikiuka. Jam pirmaisiais menesiais geriausia su mama ir teciu. Mes taip pat pora menesiu neleidom lankanciuju ir nieko, visi suspejo
Todel, kad svetimi zmones (nesvarbu, kad tai mociutes) labai isderina maza vaikiuka. Jam pirmaisiais menesiais geriausia su mama ir teciu. Mes taip pat pora menesiu neleidom lankanciuju ir nieko, visi suspejo
auginu antrą. Sėkmingai stengiuos nebereaguot skausmingai į vaikų ligas. Su pirmu naktim negalėdavau užmigt jei karščiuodavo vaikas. O dabar stengiuos vadovautis mintimis, kad kaip susirgo, taip ir pasveiks. Šaltai, blaiviai įvertinti ligos rimtumą, duoti tinkamų vaistų ir ramiai išlaukti kol negalavimas baigsis
Migdyciau tik vaiko loveleje ir nesvarbu ar serga, ar sveikas 
Uzteko poros kartu paryciais pasiimti pas save ir prasidejo nemiegojimas vieno
Uzteko poros kartu paryciais pasiimti pas save ir prasidejo nemiegojimas vieno
O aš, jei auginčiau trečią nes pirmi du atėjo kartu, nuo pirmų mėnesių susirasčiau valandinę auklę, kuri porą/trejetą kartų per savaitę leistų tiesiog išeit, apsipirkt, pasportuot, o gal tiesiog pamiegot.
Nes mano stachanovietiškas "viską galiu", gimus iškart dviems pirmagimiams, dar derinant su itin intensyvia vyro darbine veikla, mane nuvedė tiesiu taikymu į pogimdyvinę depresiją. Iš esmės iš jos išsikrapščiau tik kai vaikai sulaukė metų ir išėjau į darbą.
nes pirmi du atėjo kartu, nuo pirmų mėnesių susirasčiau valandinę auklę, kuri porą/trejetą kartų per savaitę leistų tiesiog išeit, apsipirkt, pasportuot, o gal tiesiog pamiegot.Nes mano stachanovietiškas "viską galiu", gimus iškart dviems pirmagimiams, dar derinant su itin intensyvia vyro darbine veikla, mane nuvedė tiesiu taikymu į pogimdyvinę depresiją. Iš esmės iš jos išsikrapščiau tik kai vaikai sulaukė metų ir išėjau į darbą.
Jei laukčiau antro vaikelio, pareguliuočiau savo mitybą. Mažiau visokio importinio vizualiai labai patrauklaus, bet mažai vertingo maisto. Daugiau mūsų platumose išaugintų vaisių ir daržovių /ir ne parduotuvinių, jei įmanoma/. Nevalgyčiau bet kokios mėsos, apskritai mėsą pamažinčiau. Turbūt tas tiesas žinot. Bet kai esi nėščia, tai amžinai alkana, vilką prarytum.Užtat ir prisivarai visokio šmašto. Nuo to ir svoris per didelis, ir vaikas per stambus,ir organizmui jokios naudos.
Jei laukciausi antro vaiko,ilseciausi ir ilseciausi,nes laukdamasi pirmo dirbau per du darbus kaip beprote ir dar koledze studijavau.... 
Auginų antrą ir į viską žiūriu šaltais nervais, mažiau paisau kitų nuomonės ir darau kaip aš manau esant teisingai. Nenori valgyt - nevalgyk, nenori miegot - nemiegok, parėks - nustos. Kažkaip ramiau į viską žiūriu. Daug pasimokiau iš pirmojo auginimo klaidų. Bet turbūt darau kitas.
QUOTE(Raganiute @ 2009 11 04, 21:00)
auginu antrą. Sėkmingai stengiuos nebereaguot skausmingai į vaikų ligas. Su pirmu naktim negalėdavau užmigt jei karščiuodavo vaikas. O dabar stengiuos vadovautis mintimis, kad kaip susirgo, taip ir pasveiks. Šaltai, blaiviai įvertinti ligos rimtumą, duoti tinkamų vaistų ir ramiai išlaukti kol negalavimas baigsis
tikrai pritariu,kazkaip kitaip jau atrodo viskas
Papildyta:
QUOTE(dange29 @ 2009 11 04, 20:18)
migdyciau tik lovytej, jokiu supimu. maitinciau krutimi, ne nutrauktu MP.
na maitinu tai pati, bet del lovytes....sakiau,kad migdysiu tiklovytej,taciau kai keliasi per nakti kas dvi ir dazniau valandas
.....ir antras atsidure pas man pasonej taip kad - kiekvienam savo! o toliau ....jau kaip kantrybes uzteks
O as manau, kad ir antra augindama daryciau viska beveik taip pat ...Tokia jau esu panikos sese, kad nesugebu ramiai reaguoti i vaiko ligeles ir verkima 
Bet noreciau tureti valios nesiguldyti leliuko i savo lova ir laaabai noreciau pati maitinti, ko neturejau galimybes daryti su pirmagime
...Tokia jau esu panikos sese, kad nesugebu ramiai reaguoti i vaiko ligeles ir verkima Bet noreciau tureti valios nesiguldyti leliuko i savo lova ir laaabai noreciau pati maitinti, ko neturejau galimybes daryti su pirmagime
gimus pirmajam vaikui,jau po keliu savaiciu grizau i universiteta laikyti egzaminu(baisiai bijojau pasiimti akademines atostogas).vaika augino vyras ir seneliai.as su vaiku budavau tik vakarais ir savaitgaliais.tikrai buvo neverta,nes dabar nerandu bendros kalbos su juo.o kas bus kai ateis paauglyste?su antruoju namuose buvau metus tai ir musu rysys artimesnis
