Šiaip ilgainiui man susiformavo keistas dėsningumas - kuo mergina mažiau graži, tuo mažesnė tikimybė, kad ji dažosi, ir priešingai - kuo mergina natūraliai gražesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ji dažosi.
Iš tiesų mėginau išmastyti atsakymus, kodėl toks dėsningumas, tačiau realiai nieko doro neišmąsčiau.
Na tos kurios gražios, jos nuo jaunystės pripratusios būti gražios, o įvaldžiusios kosmetiką, supranta, kad gali būti dar gražesnės ir dėl to dažosi. Na maždaug kažkaip taip. Nė viena mūsų, žinoma, nesėdi ir negalvoja "va aš graži, pasidažysiu ir dar gražesnė būsiu", kalbu turbūt net apie pasąmonės reiškinius.
Bet kodėl nesidažo tos, kurios yra nedailios (šneku vien tik apie fizinį grožį/negrožį ir mano aprašomi variantai netinka tam atvejui "man graži, o man ne" ). Jos bent šiek tiek dailesnės būtų, kai pasidažytų. O pačios negražiausios mano pažystamos merginos apskritai niekada nesidažo, net tušo nenaudoja. Jei per kokį renginį ir užsimeta lengvą grimą, tai, žinoma, jos tampa dailesnės, tačiau iš esmės tai situacijos nekeičia, jos netampa dailiomis.
Šioje vietoje dalis šios temos dalyvių, be abejo, užpuls mane su kokiais nors juokingais priekaištais, tačiau rašau apie realią situaciją, be jokių savo emocijų ar nedailių merginų menkinimo, tiesiog konstatuoju faktus.
Visaip mąsčiau kodėl nedailios nesidažo. Blogiausia, kad negali paklasuti

Nes jei paklausi "kodėl tu nesidažai", išgirsti "tingiu, neįpratau, neturiu laiko, nematau reikalo" ir pan. Tokie atsakymai iš tiesų neatsako į mano klausimą, o paklausti "kodėl tu bent šiek tiek gražesne savęs nenori padaryti?" juk negali. Tad beliko fantazuoti. Galbūt, kaip anos, gražiosios įprato jaustis gražiomis, taip šios įprato jaustis negražiomis ir kad jos turi savo gyvenimo kelyje nepasikliauti savo išvaizda, nes ja laimėti nieko nepavyks, ir todėl į ją nebekreipia dėmėsio, kaip į nenaudingą dalyką. Na kaip pvz. būtų toks: mano bičiulė turi labai įspūdingą krūtinę, o maniškė krūtinė vargiai gali apskritai būti laikoma krūtine

Ji savo krūtine naudojasi tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo reikalais ir visur kur įmanoma, aš gi neturiu tokios galimybės, todėl į savo krūtinę apskritai nekreipiu dėmesio, jau nekalbu, kad bičiulė saviškę visaip puoselėja, terlioja kremais, bronzantais ir t.t., o aš, žinoma, nedarau nieko, nes nėra prasmės.
Ką manote?
Tik nepradėkime gilintis "nesvarbu, kad negraži, gal vidumi stebuklinga". Net neabejoju ir man apskritai dzin gražus žmogus ar nelabai. Šis klausimas grynai teorinis ir man įdomus būtų atsakymas, nes galbūt pateiktų žinių apie žmonių logiką.