QUOTE(SoJa @ 2006 11 08, 15:49)
Priminei man tokį mano hronibalą kaimyną. Atvarė vieną kartą 5 litų skolintis, aš jo akivaizdoje piniginę išverčiu sakau: "va matai neturiu smulkių tik 200 Lt.", o jis sako: "tai duok,aš iki parduotuvės nueisiu ir iškeisiu" 
net šilta pasidarė, galvoju, nu va štai ir po 200 litų, ...
net šilta pasidarė, galvoju, nu va štai ir po 200 litų, ... čia gal kiek ne į temą,
bet man toks truputį panašus įvykis buvo:
varau vieną rudenį iš Kauno į Vilnių vakarop, o Vievyje pastoviai grybais , uogom ir kitom gėrybėm prekiauja. Ir taip užsimaniau voveruškų vakarienei!!!
Nusižiūrėjau vieną prekybininkę, ir sustoju. Kai sustojau šiek tiek pasigailėjau - veidelis užtinęs, kvapas per kelis metrus trenkia... Už griovio dar kelios panašios personos sėdi - matyt laukia uždarbio. Na, bet grybų tai vis viena norisi!. Prasidarau langą, paklausiau kiek kainuoja, pasako kad 6 lt, nesideru, suverčia į maišiuką. Išsitraukiu piniginę - o ten tik vieniša 100-tinė... Nu ką dabar daryti. Toji žmogysta aišku grąžos niekaip neturi . Na o tų grybų noras vis dar nepraėjo. Tai ji sako:
- Duokit, aš iškeisiu.
Paabejoju, paebejoju, ir .... paduodu
. Ji tą šimtinę capt, ir pasileido per autostradą tekina, į kitą pusę, o aš sau mintyse jau galvoju, kad brangiai ta mano vakarienė atseis... 
Na bet dar viltis neapleidžia, sėdžiu. Ir ką sau galvojat?
Praeina kokios 5 minutės, žiūriu - pareina!
Atbėga uždususi, ir į priberia man pilnas rieškučias monetų! Dvi saujas metaliniais! Truputį primečiau, kad nemažai ten tų monetų, bet neskaičiavau. Suskaičiavau grįžusi - tikrai, 94 Lt., centas į centą. Jau tooookia skani vakarienė buvo, tokia skani - kaip už visą šimtą
