QUOTE(Klepesova @ 2007 09 06, 22:55)
... tada tepasako, kad uždės kažkokį bloką, kad į supermamas neįlysčiau ir kvailysčių neprisirankiočiau...
Aš sakau tą patį.
Iš viso esu apakęs, kad ši tema dar gyva. Spėju, kad ne vienam yra tekę apie tai pamąstyti, o ypač tikriausiai tiems, kuriems kyla kažkokių sunkumų. Nepaneigsiu, kad ir mes turime sunkumų. Juk kai jų nebūna, tai nepasirašinėji nei vestuvinių sutarčių, nei kitokių minčių apie blogiausią variantą nebūna. Kai žmogų pamatai kitomis aplinkybėmis, kai pagaliau galbūt pats nebetenkini kitos pusės, tada ateina laikas susiskaičiuoti.
Dar galvojantiems pradėti gyventi su kažkuo taip pat svarbu apskaičiuoti - ar verta? Kad ir vien finansiškai. Juk draugė, su kuria daliniesi jausmais ir lova, nebūtinai turi būti tau įsipareigojusi materialiai, bei atvirkščiai. Jausmai išblėso - ir sudiev. Ačiū už tai, kas buvo gero, gerai praleidome laiką ir baigta.
O dabar dažniausiai žmonos mėgsta pasiimti pusę šeimos biudžeto, net ir ta vaikų žudikė norėjo per skyrybas gauti pusę žmonių suaukotų pinigų! Bet kai žmonės linkę save gerokai pervertinti ir susireikšminti, tai tada ir kyla problemos.
Kaip jau rašiau - kiekvienas atneša savo dalį į šeimą. Jeigu vyras šeima rūpinasi finansiškai, tai žmona turi pasirūpinti visaip kitaip. Ir jeigu nesirūpina pakankamai, tai kyla problema. Kažin, ar žmona grįžusi iš darbo ir pas savo househusband radusi bardaką, būtų labai laiminga?! Taip, galima retkarčiais suprasti, kad yra sunku ir galbūt vaikas vėl viską išpylė ant ką tik sutvarkytų grindų ir t.t. Bet kai tai yra chroniška, tai ima varginti ir nerandi pateisinimo. O žmonos mokyti negalima, nes tai yra kišimasis - ji pati žino ką turi daryti, o to, ko nepadaro, tai vyras turi padaryti. Sakau, tai gal aš vietoje pietų grįšiu iš darbo išplauti indus? Na ne, tas irgi netinka, pati supranta, kad absurdas...
Tai va, moterėlės. Matyt, mano žmona yra labai gera, o aš esu labai blogas, nes to nematau, neturiu JOS nuomonės (tik savo), va čia skundžiuosi (tiksliau, guodžiuosi) su viltimi suprasti, ar tikrai aš toks jau blogas ir ar "visos jos tokios". Jeigu visos jos tokios, tai OK, galima nurašyti lyčių skirtumams, kad mes iš Marso ir mūsų niekas neruošė ir nemokė žaisti su lėlytėmis. Man paprasčiau nuvesti šeimą į restoraną, negu gaminti pačiam - ar aš dėl to esu blogas, kad nenoriu rankų terliotis? Kai bus paprasčiau namie, tai neisim į restoraną. Bet kas blogiausia, kad matausi su žmonėmis ir pasikalbu ir visai nepažįstami žmonės supranta, ką noriu pasakyti, gal dėl to, kad nereikia gintis ir aiškintis?? Ir nereikia rodyti, ko kitas nėra padaręs...
Taip, pritariu, kompromisas būtų aiškus - visada reikia turėti variantą B. Auklę, tarnaitę, meilužę, psichologę, stilistę... Na, o žmona - kaip Romos Imperijoje - vaikams... Lietuvoje žmonės juk ir taip gyvena, ar ne?