Paskaičiau apie nesėkmingus važinėjimus (papildomus prieš egzaminą) ir prisiminiau save, kai atvažiavau į Kauną diena prieš egzaminą, su instruktoriumi susitikti. Susitikom. Važiuojam, o jis nuo pradžių pat kažkaip diriguot man pradėjo 
Nu bet taip, lyg pirmą kartą važiuočiau. Iš pradžių piktinaus baisiai sau viduje, o paskui patikėjau 
O ta baimė ir nesisekimas manau labai paprastas dalykas. Vienus iš paskutiniųjų važiavimų mes save bandome. Nors ir nesąmoningai manau kiekviena galvoja - na, tarkim šiandien egzaminas, žiūrim kaip čia seksis.. Nu ir pasiseka aišku.. Nes nebežiūri į tai kaip į eilinį pasivažinėjimą. O ir patį egzą reiktų tokiu laikyti, pradinis važiavimas, po kurio bus ooooi kiek daug, ir sėkmingesnių ir ne. Va taip.
Atsiprašau, jei į pievas nuklydau, ale toks noras pasisakyt
