Labai bijau gimdyti

#553
oi kaip suprantu jus mamytes, kurios bijojo/bijo gimdymo... aš taip pat labai jo bijojau... ir net sukūriau temelę pas psichologę, kurioje kelios merginos man padėjo nusiraminti ir sulaukti susitikimo be baimės biggrin.gif o dabar aš nebijau... na bent po kol kas ax.gif

gimdymo baimė
Atsakyti
#554
Sito stebuklo bijoti neikia.. nes gamta nesukuria tokio skausmo, kurio negaletu iskesti moteris.. wub.gif
Atsakyti
#555
QUOTE(Donatuke @ 2009 10 12, 15:46)
Sito stebuklo bijoti neikia.. nes gamta nesukuria tokio skausmo, kurio negaletu iskesti moteris..  wub.gif

SItas paguodziantis sakinys man iki gimdymo nepadejo tongue.gif abu kartus bijojau, manau neperdetai bijoti normalu smile.gif
Atsakyti
#556
Stengiuosi vyti mintis ir visai negalvoti apie tai, kad gimdymas arteja....Nes pagalvoju ir panika apima baisuline doh.gif Stengiuosi iskart pradeti galvoti apie kazka kita.....Kol kas padeda...
Atsakyti
#557
QUOTE(Keja @ 2009 10 12, 17:45)
SItas paguodziantis sakinys man iki gimdymo nepadejo tongue.gif abu kartus bijojau, manau neperdetai bijoti normalu smile.gif


pritariu...
Atsakyti
#558
Sveikutės būsimos mamytės. suprantu jus puikiai ir tai, kas yra ta gimdymo baimė. Visą nėštumą jaučiausiai drąsiai ir užtikrintai - daug skaičiau, apie tai kalbėjau su jau pagimdžiusiomis ir t.t. - žodžiu ruošiausi psichologiškai. tačiau paskutinėmis savaitėmis kartu su paruošiamaisiais sąrėmiais atsėlino ir baimė - kaip bus, ar ilgai, kaip skausmingai ir pan. Visą laiką nuteikinėjau save, jog skausmą aš tikrai iškęsiu, tuo labiau, kad tai tik laikina - svarbiausia, kad viskas vyktų sklandžiai ir be komplikacijų mažutei. Visa tai suveikė - tą rytą, kai nubėgo vandenys, jaučiausi be galo rami ir užtikrinta - vyras šalia, akušerė i gimdymo namus jau pakeliui, tašytė seniai jau buvo sudėta. Ta ramybė išliko visą laiką, nors gimdymas truko 17val ir buvo tikrai sunkių akimirkų - tačiau aš galiu pasakyti - viskas yra ištveriama, tuo labiau, dėl TOKIO TIKLSLO, kaip kūdikėlis. Sąrėmių metu nuo skausmo nereikia bėgti, paprasčiausiai reikia jį iškęsti - vėl ir vėl, nereikia rėkti, bereikalingai eikvojant jėgas - geriau susikoncentruoti į kvėpavimą ir visada klausyti akušerės patarimų. Nebijokit galvoti, kalbėti apie tai - ir svarbiausia - nusiteikit tam, kad mes moterys stiprios ir kantrios - dar ne tiek galim ištverti ir pakelti. Be to, aplink yra begalė žmonių, kurie mums padės gimdymo metu. Svarbiausia pozityvus mąstymas ir tikėjimas, kad viskas bus gerai. Linkiu sveikų ir gražių kūdikėlių.
Atsakyti
#559
QUOTE(mjk @ 2004 09 22, 22:36)
na gimdymo ir as bijau...nors dar ir neturiu...
aisku, svytintis mazulio veidas visus skausmus uzglaisto, taciau dar tiek daug ko nezinau, ir ta nezinomybe ir kelia baime... mad.gif
pvz, kaip su tuoleto reikalais???? g.gif kai ta reik gimdyti, o pries tai buni prisisveitus visko?smile.gif man toks jausmas, kad geriau jau kai nujauti jog "ant dienu" reiks gimdyti, tai kuo maziau valgyti, kad poto stanginantis nereiktu ir kakucio cia pat daryti.....baisu,kai mazai zinai..... unsure.gif  sad.gif

Sveikutes busimos ir esamos mamytes smile.gif norejau suzinoti, gal kuri esat gimdziusi Skotijoje?kokia cia tvarka ir panasiai, nes isvaziavau dirbti ir suzinojau, kad laukiuosi nestuke.gif , dabar jau galvoju, ka daryti gimdyti cia ar vaziuoti i Lietuva
Atsakyti
#560
As tai labai bijau ligonines, manau, kai tik pamatysiu ta lova ir visus aparatus, taip isitempsiu, kad ir gimdymo eiga sustos. Uztai gal stengsiuosi kuo ilgiau islaukti namie
Atsakyti
#561
Sveikutės.. kas keičiausia aš bijau ne gimdymo, o žindymo.. Man tas gimdymo skausmas atrodo toks vienkartinis, siekiant tokio malonaus tikslo kaip kūdikėlis, tačiau vis jaudinuosi kas bus toliau.. o jei nemokėsiu maitint, jei nukramtys spenelius, jei prasidės uždegimai ir pan.. va ko aš bijau labiausiai,.. blush2.gif ypač kai pasisikaitau straipsnius apie žindymą, paskui net naktim sapnuoju košmarus..
Atsakyti
#562
QUOTE(aineca @ 2009 10 20, 11:10)
Sveikutės.. kas keičiausia aš bijau ne gimdymo, o žindymo.. Man tas gimdymo skausmas atrodo toks vienkartinis, siekiant tokio malonaus tikslo kaip kūdikėlis, tačiau vis jaudinuosi kas bus toliau.. o jei nemokėsiu maitint, jei nukramtys spenelius, jei prasidės uždegimai ir pan.. va ko aš bijau labiausiai,.. blush2.gif  ypač kai pasisikaitau straipsnius apie žindymą, paskui net naktim sapnuoju košmarus..


Blogiausiu atveju galesi nezindyti. Juk yra dabar specialiu misineliu kudikiams, ir tokie patys vaikai "ant ju" uzauga. Jeigu taip labai jau blogai bus, bet juk greiciausiai viskas bus OK
Atsakyti
#563
siaip tai jei pastojai tai bijok nebijojus vistiek teks gimdyt anksciau ar veliau, gal ir ziauriai skamba bet nepabegsi nuo likimo. blush2.gif ir visai nera ten ko bijot, vistiek greitai pasibaigia viskas ir paskui atrodo visai neskaudejo mirksiukas.gif svarbiausia neprisigalvot nesamoniu ir dziaugtis artejanciu stebukliuko atejimu, praleist dienas paskutines besiilsint, skiriant visa laika tik sau, nes paskui visa demesi skirsi tik leliukui 4u.gif
Atsakyti
#564
QUOTE(milija99 @ 2009 10 14, 21:28)
Nebijokit galvoti, kalbėti apie tai - ir svarbiausia - nusiteikit tam, kad mes moterys stiprios ir kantrios - dar ne tiek galim ištverti ir pakelti. Be to, aplink yra begalė žmonių, kurie mums padės gimdymo metu. Svarbiausia pozityvus mąstymas ir tikėjimas, kad viskas bus gerai. Linkiu sveikų ir gražių kūdikėlių.


Visiškai pritariu drinks_cheers.gif Svarbiausia - pozityvus mąstimas, manau, kad optimistams viskas ir praeina lengviau!

QUOTE(Laura2 @ 2009 10 20, 15:15)
siaip tai jei pastojai tai bijok nebijojus vistiek teks gimdyt anksciau ar veliau, gal ir ziauriai skamba bet nepabegsi nuo likimo.  blush2.gif ir visai nera ten ko bijot, vistiek greitai pasibaigia viskas ir paskui atrodo visai neskaudejo mirksiukas.gif svarbiausia neprisigalvot nesamoniu ir dziaugtis artejanciu stebukliuko atejimu, praleist dienas paskutines besiilsint, skiriant visa laika tik sau, nes paskui visa demesi skirsi tik leliukui 4u.gif

Čia irgi labai teisingai mamytė rašo drinks_cheers.gif Juk tas gimdymas kad ir koks jis būtų - jis yra vienos dienos dalykas, galų gale - niekas jūsų nepaliks ant gimdymo stalo mirt iš skausmo - juk ne akmens amžius. 4u.gif Moteris iš tikro stiprios butybės!

QUOTE(aineca @ 2009 10 20, 11:10)
Sveikutės.. kas keičiausia aš bijau ne gimdymo, o žindymo.. Man tas gimdymo skausmas atrodo toks vienkartinis, siekiant tokio malonaus tikslo kaip kūdikėlis, tačiau vis jaudinuosi kas bus toliau.. o jei nemokėsiu maitint, jei nukramtys spenelius, jei prasidės uždegimai ir pan.. va ko aš bijau labiausiai,.. blush2.gif  ypač kai pasisikaitau straipsnius apie žindymą, paskui net naktim sapnuoju košmarus..

O čia tai kažkaip įdomiai būsima mamytė tokių baisumų prisiskaitė. Aš iki kūdikio atėjimo tai tikrai nebijojau žindymo (nei masčiau kad tai gali būt skausminga), tik bijojau kad pieno gali nebūt - ir kažkaip, nors tai ir kvaila, man tai atrodė kažkaip kad tai būtų gėdinga rolleyes.gif Bet iš tikro su krūtim buvau apturėjus problemų, kad bežindant reikėjo ašaras ryt iš skausmo, bet kai jau tavo kudikėlis šalia, kai suvokiau, kad kiek pakentėdama aš jam duodu jau tokio reikalingo, skanas ir visaverčio maisto, tai ir iškest lengviau buvo, gerai kad man tą problema per porą dienų išsisprendė. O paskui pasimiršta lygiai taip pat kaip ir gimdymo skausmai.

Atsakyti