
mane kolege ir ramina - kaip gali bijoti gimdymo skausmo, jei nezinai koks jis. pamatysi viskas pasimirs ir tt.. o man atrodo, kad tai tarsi kojos pjovimas neuzmarinavus, ypac kai paziuri klykimus per tv.

QUOTE(InesaP @ 2009 04 26, 20:20)
mane kolege ir ramina - kaip gali bijoti gimdymo skausmo, jei nezinai koks jis. pamatysi viskas pasimirs ir tt.. o man atrodo, kad tai tarsi kojos pjovimas neuzmarinavus, ypac kai paziuri klykimus per tv. 

Tai tikrai

QUOTE(InesaP @ 2009 04 26, 19:20)
mane kolege ir ramina - kaip gali bijoti gimdymo skausmo, jei nezinai koks jis. pamatysi viskas pasimirs ir tt.. o man atrodo, kad tai tarsi kojos pjovimas neuzmarinavus, ypac kai paziuri klykimus per tv. 

Maziau ziurekit i tuos klykimus per TV, taigi aktoriu toks darbas, jie vaidina. Taip pat nepatarciau ziuret is interneto parsisiustu klipuku apie gimdyma. Geriau nueikit i GN gimdymo pamokeles, tikrai padeda


Ne toks baisus tas skausmas kaip as isivaizdavau, iskart po gimdymo pasakiau noriu dar vieno vaiko

Dabar kai per filmus rodo gimdyma, visada isspaudziu asara, bet ne is skausmo, o del didziulio dziaugsmo, noreciau ir vel tai patirti.. man po gimdymo liko patys graziausi prisiminimai...
Net nezinau kas geriau - nieko nezinoti ar stengtis suzinoti kuo daugiau... mane tiesiog panikos priepuoliai suima tik pradejus skaityti koks beprotiskas skausmas laukia... Juk gal nezinant tiesiog nuvaziuoji ir atkenti... Is kitos puses, jeigu nieko nezinociau apie kirpimus tiesiog istiktu sokas!

Jau šaukštai po pietų,vistiek reiks gimdyt,neišviagiamas reikalas
medicina pažengusi,jei matysit,kad skausmai per dideli-suleis epidura
nei viena dar nepamirė,ir keturis ir penkis vaikiukus iškart pagimdo,ir nieko,tik reikia neįsitempti ,išmokti save valdyti.Juk viskas dėl to išsvajoto mažiuko ar mažiukės
Aš stengiausi galvoti apie tai,kiek kartų svajojau apie susitikimą su pilvelio gyventoju




Tikrai, kad saukstai po pietu
Jau maziukas pilve auga, tad reikes ir pagimdyti
As irgi labai bijojau is pradziu, be po to nusiteiki, kad reikes vis tiek pagimdyt..niekas uz mane to nepadarys..O kai maziukas jau ant krutines
Visi skausmai pamirsti buna
Nuostabus jausmas.Tad busimos mamytes, nebijokit. Ir drasiai keliaukit i susitikima su savo stebuklais





QUOTE(Cruella @ 2009 05 01, 21:53)
Net nezinau kas geriau - nieko nezinoti ar stengtis suzinoti kuo daugiau... mane tiesiog panikos priepuoliai suima tik pradejus skaityti koks beprotiskas skausmas laukia... Juk gal nezinant tiesiog nuvaziuoji ir atkenti... Is kitos puses, jeigu nieko nezinociau apie kirpimus tiesiog istiktu sokas! 

Nezinios jausmas zudo, o kai nezinai ir tik viska issivaizuoji.........
nemazai streso varanti situaciaja............, kuri atejus stebuklingai dienai baigiasi

As stengiuosi save raminti, bet kazkaip nesigauna
, bet jau reiki nurimti, nes mane uz dvieju dieneliu skatins


Aš kai nėščia buvau su dukra, tai baimės tokios nejaučiau, nes nežinojau kas ir kaip ten vyksta, tik iš pasakojimų ir pasiskaitymų...O dabar kai viską praėjusi, tai nenoriu apie tai net galvoti, nes žiauri baimė užpuola...
O kai pagalvoju tai purtyti pradeda...
Norėčiau kokio CP...Kad tik vėl to paties (arba dar ilgiau ir baisiau) netverti...
Bet yra ir kita medalio pusė, kai prisimenu kai laikiau jau ant krūtinės, jokių visiškai skausmų nejaučiau, viskas momentaliai pasimiršo, dar tiesa porą siūlelių uždėjo tai net nejaučiau...




Mane pradejo imti nerimas kai buvo jau 36 savaites, tuomet emiau i rankas knygas ir skaiciau skaiciau. Viena is ju "Pokalbiai su Dievu". Negalvokite kad tai kokia religine knyga skirta bobutems, tikrai ne. Toms, kurios megsta siek tiek filosofijos ir siaip pasamprotavimus apie gyvenima ir visa visata, siulau paskaityti. Labai pasikeicia mastymas apie visa gyvenima.
Tuomet supranti, kad gimdymas ir jo skausmai tiesiog neisvengiama gyvenimo patirtis, ir supratus kokie mes siame pasaulyje mazuciai, ta skausmo baime kazkur isgaruoja.
Tuomet supranti, kad gimdymas ir jo skausmai tiesiog neisvengiama gyvenimo patirtis, ir supratus kokie mes siame pasaulyje mazuciai, ta skausmo baime kazkur isgaruoja.

QUOTE(patrakusi @ 2009 08 17, 14:52)
Aš kai nėščia buvau su dukra, tai baimės tokios nejaučiau, nes nežinojau kas ir kaip ten vyksta, tik iš pasakojimų ir pasiskaitymų...O dabar kai viską praėjusi, tai nenoriu apie tai net galvoti, nes žiauri baimė užpuola...
O kai pagalvoju tai purtyti pradeda...
Norėčiau kokio CP...Kad tik vėl to paties (arba dar ilgiau ir baisiau) netverti...
Bet yra ir kita medalio pusė, kai prisimenu kai laikiau jau ant krūtinės, jokių visiškai skausmų nejaučiau, viskas momentaliai pasimiršo, dar tiesa porą siūlelių uždėjo tai net nejaučiau... 




Jau ir as netrukus gimdysiu antra,tai ir pati po pirmo gimdimo taaip bijau


Ukrainieciai isleido filma rusu kalba apie 3 gimdymo periodus. Labai pozityviai nuteikia. As anksciau irgi bijojau, o dabar jau nebe. Pasirode, kad viskas ne taip baisu ir netgi idomu.
Filma galima parsisiust is cia:
http://narod.ru/disk..._rodov.avi.html

Filma galima parsisiust is cia:
http://narod.ru/disk..._rodov.avi.html