Senokai norejau pasiziureti filmuka apie gimdyma, ir kai pamaciau, kad jus dalinates filmuko ispudziais, neiskenciau nepaziurejusi. Aisku, neatrodo labai estetiskai, bet ko noreti, juk cia ne sventini makiaza daro, o gimdo
As net isivaizdavau, kad atrodys baisiau.
Asmeniskai as bijau gimdymo ne del saves, juk kokie tie skausmai bebutu, jie yra iskenciami. As tik bijau, kad gimdymo metu viskas gerai butu mano leliukui, kad gydytojai ko nors nepraziopsotu, kad gimtu sveikas, o jau del saves tai nebijau - tegul mane kerpa, siuva ar kt., viska iskentesiu, kad tik tureciau savo mazyli sveika ir galeciau ji priglausti. Suprantu, kad tie mano samprotavimai toms, kurios bijo, nepades nugaleti savo baimes (cia pvz. kaip tiems zmonems, kurie bijo skraidyti lektuvais - jiems gali pateikti kalnus statistikos, kad daug pavojingiau vazineti automobiliais negu skraidyti, ir vis tiek toks zmogus i lektuva lips drebedamas kaip drebules lapas
)
Kad ir kaip poetiskai tai nuskambetu, bet asmenskai man tas skausmas, koks jis bebutu, yra prasmingas. Cia ne koks betikslis danties skausmas
P.S. Atsimenu, kai buvau paaugle ir drauges mama pagimde antra vaika (sunu), mano drauge savo mamos paklause - kada baisiau gimdyti: pirma karta, ar antra karta. Drauges mama atsake i si klausima taip: pirma karta nera labai baisu gimdyti, nes nezinai ko laukti. Zinai, kad turi labai skaudeti ir lauki, kada skaudes labiau, kol nepajunti, kad pagimdai
O vat gimdant antrakart, ji zinojo, kokie skausmai bus, todel buvo fiziskai ir moraliskai sunkiau.
Na, o kadangi man nusimato pirmas gimdymas, tai ir nuteikineju save, kad lauksiu baisiausio, ir belaukdama didesnio baisumo pagimdysiu
Pažiūrėk šitą, aš jo nepabaigiau žiūrėti 
reikia nusiteikti taip, kad pasakytum :"visos pagimdė ir aš pagimdysiu' 
tada tikrai bus lengviau 
o tie filmukai tikrai moterį psichologiškai paveikia 
