Beje, as irgi pries gimdyma apie mirti ir kitokias kvailystes buvau pradejus galvoti
Nebaisus. Man baisesnis buvo gimdymo laukimas ir baime, ypac kai gimdziau 5 dienas po termino. Pats gimdymas nebuvo is lengvuju: buvau skatinama, skaudejo, kirpo, visi saremiai su skausmais truko apie 16 val., teko imti epidura, nes neistveriau ir reikejo kazkaip paskubinti visa reikala. Taciau tai ejo, praejo ir pasiziurejus atgal viskas neatrodo taip baisiai, kaip as isivaizdavau.
Beje, as irgi pries gimdyma apie mirti ir kitokias kvailystes buvau pradejus galvoti
Beje, as irgi pries gimdyma apie mirti ir kitokias kvailystes buvau pradejus galvoti
As jau suzinojau kad bus cezaris.Nieko nepadarysi o gal ir geriau nereikes kesti saremiu 
.Labai jau idomu kaip pernesiu ta narkoze?Jau visai nedaug liko 
.labai jau noriu pamatyti 
ta zmoguti kuris gyveno mani.
.Labai jau idomu kaip pernesiu ta narkoze?Jau visai nedaug liko .labai jau noriu pamatyti ta zmoguti kuris gyveno mani.
| QUOTE (renatuke @ 2004 10 13, 20:53) |
| Sveikutes! Gimdyti turėčiau sausio gale, bet LABAI LABAI BIJAU javascript:emoticon('  ')!Labai bijau to skausmo, esu gana siaurų klubų ir šiaip tokia iš silpnesnių esu. Iki nėštumo svėriau 43kg. dabar jau beveik šeši mėnesiai ir per vargus priaugau iki 49 kg. Gydytoja sakė, kad vaikelis atitinka vystymosi laiką ir yra pakankamia didelis (tikriausiai į vyrą). Galvoju apie Cezario pjūvį ir epidūrinę nejautrą (noriu nemiegoti ir kuo greičiau pamatyti savo leliuką). Gal ir jums kuriai taip buvo? Patarkit ką daryti javascript:emoticon('  '). |
Zinok as irgi esu labai smulki. Sveriau 50kg ( o ugis 176cm !!!) ,bet pagimdziau naturaliai ir per 2 val...
| QUOTE (renatuke @ 2004 10 13, 19:53) |
| Sveikutes! Gimdyti turėčiau sausio gale, bet LABAI LABAI BIJAU javascript:emoticon(' ')!Labai bijau to skausmo, esu gana siaurų klubų ir šiaip tokia iš silpnesnių esu. Iki nėštumo svėriau 43kg. dabar jau beveik šeši mėnesiai ir per vargus priaugau iki 49 kg. Gydytoja sakė, kad vaikelis atitinka vystymosi laiką ir yra pakankamia didelis (tikriausiai į vyrą). Galvoju apie Cezario pjūvį ir epidūrinę nejautrą (noriu nemiegoti ir kuo greičiau pamatyti savo leliuką). Gal ir jums kuriai taip buvo? Patarkit ką daryti javascript:emoticon(' '). |
Ash irgi ish smulkiuju, pre neshtuma priaugau vos minimuma, vaikas buvo 3.6 kg. Pagimdzhiau pati, tiesa pabaigoj prireike epidurinio, nes lialia buvo apsikakojusi vandenyse...
Del klubu nepergyvenk - tai ne rodiklis.
Man atrodo, pasiskaitinek literatura, nueik i kursus ir apsiraminsi. Kiekvienai tas gimdymas kitoks, tad niekas tau nepasakys, kiek ten skauda, kiek ilgai viskas vyks... Tiesiog reikia susikoncentruoti i rezultata, o viskas iki tol yra rimtas ir svarbus darbas tam rezultatui pasiekt. Sakychiau, jei labai bijai, susitark su daktaru, pas kuri gimdysi, kad noresi epidurinio ir viskas, tik nepamirshk, kad epidurinis, nors skausma nuima, bet gimdyma suletina (velgi - kiekvienai gali buti kitaip).
Svarbiausia: teigiamos mintys ir geros emocijos. Sekmes!
renatuke,jau gimdymo tai tikrai nebijok.svarbiausia,nusiteik optimistiskai.as iki nestumo sveriau 48kg,priaugau baisiai daug,ale klubai irgi labai siauri,pati visa smulkute.ir nieko-pagimdziau lengvai ir gana greit-nuo pirmuju labai nezymiu saremiu iki mazosios pasirodymo viskas uztruko tik 12val.patikek-viskas bus gerai.del cezario pasikonsultuok su tave priziurincia gydytoja-gal paaoskes,kad jo visai nereiks.as ir norejau ir cezario,ir epiduro.ale ne vieno neprireike,epiduro net nespejo-kol sulaksciau po klizmos i tualeta,kaklelis atsidare tiek,kad buvo pats laikas sou
tad drasos tau.ir sekmes.tikrai cia nieko baisaus.o skausmas pasimirs iskart,kai tik pamatysi angeleli 
tad drasos tau.ir sekmes.tikrai cia nieko baisaus.o skausmas pasimirs iskart,kai tik pamatysi angeleli
Nebaisus visai 
Per nėštumą, vajėzau, kokių tik gasdinimų neprisiklausiau.. Ir kad paliks vieną gimdančia ir išeis, o tuo laiku tu pagimdysi, ir bus nelaimė, ir kad kojom į priekį eis, o pastebės per vėlai, ir dar, Dievai žino kiek visokių baikų iš draugių šunų pusbrolių šeimininkų patirties.. 
Aš prieš nėštumą svėriau mažiau nei 50 kilogramų (ūgis 1.74), per nėštumą priaugau iki 60, bet visvien, visi kalbėjo, kad labai siauri klubai, labai smulki - darys tau cezarį, nepagimdysi pati, ir vsio.. O pagimdžiau Ir be nuskausminamųjų, ir be plyšimų jokių, ir "ja soma", taip sakant Ir lelia ne mažytė buvo visai, 3.650
Per nėštumą, vajėzau, kokių tik gasdinimų neprisiklausiau.. Ir kad paliks vieną gimdančia ir išeis, o tuo laiku tu pagimdysi, ir bus nelaimė, ir kad kojom į priekį eis, o pastebės per vėlai, ir dar, Dievai žino kiek visokių baikų iš draugių šunų pusbrolių šeimininkų patirties.. Aš prieš nėštumą svėriau mažiau nei 50 kilogramų (ūgis 1.74), per nėštumą priaugau iki 60, bet visvien, visi kalbėjo, kad labai siauri klubai, labai smulki - darys tau cezarį, nepagimdysi pati, ir vsio.. O pagimdžiau
Ir be nuskausminamųjų, ir be plyšimų jokių, ir "ja soma", taip sakant Ir lelia ne mažytė buvo visai, 3.650
Svarbiausia nepanikuot ir negalvot, kaip man skaudės Gal jūs būsit iš tų, kur pirst, ir yra? Aš, tiesa, irgi kartais pagalvodavau - nu jau kaip skaudės... O kai laikas atėjo, galvoju: visai ne taip baisiai skauda, kaip tikėjaus 
Ir dar truputį anksčiau laiko baiminaus plyšimų, siuvimų, nes buvau girdėjus visokių baisybių. Jei to bijot, apsidrauskit, prieš gimdymą susitarkit su gygytoja: jei taip bus, prašau nuskausminti. Eikit su džiaugsmu (kad jau, pagaliau 
), o ne su baime. Sėkmės
Gal jūs būsit iš tų, kur pirst, ir yra? Aš, tiesa, irgi kartais pagalvodavau - nu jau kaip skaudės... O kai laikas atėjo, galvoju: visai ne taip baisiai skauda, kaip tikėjaus Ir dar truputį anksčiau laiko baiminaus plyšimų, siuvimų, nes buvau girdėjus visokių baisybių. Jei to bijot, apsidrauskit, prieš gimdymą susitarkit su gygytoja: jei taip bus, prašau nuskausminti. Eikit su džiaugsmu (kad jau, pagaliau ), o ne su baime. Sėkmės
visiškai normalu yra bijoti gimdymo,ypač jei laukiatės 1-ojo vaikelio.Kuo daugiau laiko nėštumui,tuo baimė mažėja.Bent taip buvo man.Patarčiau daugiau pasiskaityti literatūros.Kai žinai kas su tavimi dedasi gimdymo metu,lengviau viską išgyventi.O skausmas nėra toks nepakantus,juolab,kad šeis laikais medicina stipriai pažengus.
O as bijancioms dar patarciau lankyti kokius nors gerus gimdymo kursus( ne trumpas paskaiteles poliklinikose). Pvz. mes lankem su vyru Semetos nesciuju mokyklele. Mums labai patiko ir baimes pasitrauke. Informacija apie tai kas su tavimi vyksta gimdymo metu issklaido galvoje daug gimdymo mitu, arba filmuose matytu epizodu su isteriskai klykiaciomis gimdyvemis. I Semetos kursus ejome tikrai ne todel, kad butume ypatingi naturalistai - ejom del informacijos ir del to, kad rekomendavo draugai 
Nenusivylem!
Nenusivylem!
As tai kazkaip visiskai nebijau gimdyt... Man daug didesne baime ima pagalvojus apie cezari. Bet tikiuos, kad pagimdysiu naturaliai...
As is pradziu labai bijojau gimdyti, bet kuo arciau ta diena arteja tuo maziau as bijau, o tik laukiu nesulaukiu kai tai ivyks. Istikruju tai dabar visai nebebijau, kazkaip ramu pasidare ir tiek. Gal reikia nusiteikti kad viskas bus gerai ir todel nebebaisu. Nusiraminkit ir viskas bus gerai Juk po to pamirsime visus sunkumus kai pamatysime savo issvajotaji mazyli
Juk po to pamirsime visus sunkumus kai pamatysime savo issvajotaji mazyli
O man atrodo, kad žinojimas visada sumažina baimę. Juk žinomo dalyko nebijome. Taigi, palankyk kokius kursus ar paprasčiausiai pasiieškok literatūros apie gimdymą, pastudijuosi ir pasidarys ne taip baisu
