,bijosi ar ne visvien teks gimdyt,vien pagalvojus apie greit gimstanti zmogiuka ,ta baime nueina i antra plana ,o jei taip labi bijai darykis epidura,as su antru vaikiuku gimdziau su epiduru ir labai likau patenkinta 
Kaip eis paskutines nestumo savaites ,noresi kuo greiciau gimdyt ,bijosi ar ne visvien teks gimdyt,vien pagalvojus apie greit gimstanti zmogiuka ,ta baime nueina i antra plana ,o jei taip labi bijai darykis epidura,as su antru vaikiuku gimdziau su epiduru ir labai likau patenkinta
,bijosi ar ne visvien teks gimdyt,vien pagalvojus apie greit gimstanti zmogiuka ,ta baime nueina i antra plana ,o jei taip labi bijai darykis epidura,as su antru vaikiuku gimdziau su epiduru ir labai likau patenkinta
QUOTE(ringa @ 2004 12 10, 12:59)
O man atrodo, kad žinojimas visada sumažina baimę. Juk žinomo dalyko nebijome. Taigi, palankyk kokius kursus ar paprasčiausiai pasiieškok literatūros apie gimdymą, pastudijuosi ir pasidarys ne taip baisu 
pritariu; as irgi labai bijojau gimdymo, bet po Semetos kursu ta baime kazkaip praejo. Ir man ir vyrui dabar daug ramiau!
[SIZE=1][SIZE=1][FONT=Arial][COLOR=blue]
Nezinau ar padrasinsiu ar nugazdinsiu, bet...
Kai as laukiausi gydytoja man sake, kad tikriausia gimdysiu taip, kaip gimdo mano gimines moterys: mama, seses...
Na, mane tai nuramino, nes mano mama mane ir sesutes pagimde labai lengvai ir greitai. As irgi "susisukau" per nepilnas 4 valandas ligoninej, o ir saremiai namuose (kokias 5 valandas) buvo vos vos... laukiau laukiau kada cia jau labai skaudes, o kai nuvaziavom del visa ko (prasidejo reguliarus...) i ligonine pasitikrint... daktare dyyydelem akim iskart i gimdykla, oij visi ten lakste, o as laukiau kada laaaabai skaudes ir vyrui vis primindavau, kad paprasytu nuskausminamuju jei ka (buvau prisiskaicius, kad samone praranda... dar ten visokiu siaubu) 
. Kruopsciai vis laukiau "kada bus baisiau"...
Kirpo mane, bet kerpant tikrai nieko nejutau - visiskai, va kai siuvo jautesi dilgciojimas nemalonus toks, bet irgi pakenciama, nes visa laika spoksojau i savo maziuka, kalbinomes vienas kita, o priedo dar siudama daktare dalino patarimus kaip sedet, ka valgyt ir t.t. Nebuvo kada apie skausmus galvot.
Man skausmingiausios buvo kokios 2 paros po gimdymo, kai susitrukinejo gimda ir gijo siule, dar kai mazius krutis nugriauze. Tik kai zinai, kad viskas jau gerai: vaikas sveikas, pati irgi - viskas ok, tai galima ir pakentet siek tiek, juk turi tooooki zavu
Tikrai nera ko bijot, jei jau labai nedrasu pasiimk ka nors i kompanija
Kai as laukiausi gydytoja man sake, kad tikriausia gimdysiu taip, kaip gimdo mano gimines moterys: mama, seses...
Na, mane tai nuramino, nes mano mama mane ir sesutes pagimde labai lengvai ir greitai. As irgi "susisukau" per nepilnas 4 valandas ligoninej, o ir saremiai namuose (kokias 5 valandas) buvo vos vos... laukiau laukiau kada cia jau labai skaudes, o kai nuvaziavom del visa ko (prasidejo reguliarus...) i ligonine pasitikrint... daktare dyyydelem akim iskart i gimdykla, oij visi ten lakste, o as laukiau kada laaaabai skaudes ir vyrui vis primindavau, kad paprasytu nuskausminamuju
jei ka (buvau prisiskaicius, kad samone praranda... dar ten visokiu siaubu) . Kruopsciai vis laukiau "kada bus baisiau"... Kirpo mane, bet kerpant tikrai nieko nejutau - visiskai, va kai siuvo jautesi dilgciojimas nemalonus toks, bet irgi pakenciama, nes visa laika spoksojau i savo maziuka, kalbinomes vienas kita, o priedo dar siudama daktare dalino patarimus kaip sedet, ka valgyt ir t.t. Nebuvo kada apie skausmus galvot.
Man skausmingiausios buvo kokios 2 paros po gimdymo, kai susitrukinejo gimda ir gijo siule, dar kai mazius krutis nugriauze. Tik kai zinai, kad viskas jau gerai: vaikas sveikas, pati irgi - viskas ok, tai galima ir pakentet siek tiek, juk turi tooooki zavu
Tikrai nera ko bijot, jei jau labai nedrasu pasiimk ka nors i kompanija
As gimdymo bijojau tik pirmas laukimo savaites, nes po to tik galvojau apie busima vaikeli, o kai atvaziavau jau i gimdykla, tai net nebuvo kada bijot ar net galvot apie baimes. Visko buvau prisiklausiusi, bet nieko tokio net nebuvo, nei nepakeliamu skausmu ar pan. Kieikviena gimdo individualiai, tad nereikia nusiteikti, kad gimdysit taip, kaip kitos gimde.
KAI NESILAUKIAU IR IKI VAIKU BUVO LIKO DAUG LAIKO-LAAABAI BIJOJAU. tAI BUVO MAZDAUG 17-20METU.
kUO LABIAU PRADEDI SUVOKTI, KAD NORI VAIKIUKO KAZKAIP APIE BAIME NEBEGALVOJI-VISOS PAGIMDO, PAGIMDYSI IR TU. AS BIJAU LIGONINIU, ADATU, LASELINIU, BRRRRRRRR...., BET KAI REIKIA APIE TAI NEBEGALVOJI.
MANAU, KAD DAR NE LAIKAS TAU TURET VAIKUTI, JE TAIP BIJAI, KAI ATEIS TA DIENA-NE BAIME BUS GALVOJE, O KAIP JO/JOS SUSILAUKT, KAD TIK JAM BUTU GERIAU.
kUO LABIAU PRADEDI SUVOKTI, KAD NORI VAIKIUKO KAZKAIP APIE BAIME NEBEGALVOJI-VISOS PAGIMDO, PAGIMDYSI IR TU. AS BIJAU LIGONINIU, ADATU, LASELINIU, BRRRRRRRR...., BET KAI REIKIA APIE TAI NEBEGALVOJI.
MANAU, KAD DAR NE LAIKAS TAU TURET VAIKUTI, JE TAIP BIJAI, KAI ATEIS TA DIENA-NE BAIME BUS GALVOJE, O KAIP JO/JOS SUSILAUKT, KAD TIK JAM BUTU GERIAU.
Kai po gimdymo manes gudytoja paklause ar dar gimdysiu, tai išpyškinau kad nors ir 10 vaikų.
Mielosios, tikrai nebaisu gimdyti. As į gimdykla atvaziavau issiiepusi iki ausu, nes zinojau kad tuoj savo kūdikiuką pamatysiu. Nepalygint to skausmo su džiaugsmu.
Tikrai nereikia bijoti. Be to buvau ziurejusi filma apie gimdymą tai jis mane išgazdino, tad patariu neklausyti blogu gimdymo istoriju, o buti optimistems...
SEKMES
Mielosios, tikrai nebaisu gimdyti. As į gimdykla atvaziavau issiiepusi iki ausu, nes zinojau kad tuoj savo kūdikiuką pamatysiu. Nepalygint to skausmo su džiaugsmu.
Tikrai nereikia bijoti. Be to buvau ziurejusi filma apie gimdymą tai jis mane išgazdino, tad patariu neklausyti blogu gimdymo istoriju, o buti optimistems...
SEKMES
QUOTE(Redytė @ 2005 02 01, 11:47)
Be to buvau ziurejusi filma apie gimdymą tai jis mane išgazdino, tad patariu neklausyti blogu gimdymo istoriju, o buti optimistems...
SEKMES
SEKMES
Visiskai sutinku. Mes tu filmu su vyru kursuose prisiziurejom... Siaip nezinau ar verta buvo, nes tikrai nugazdino tuo momentu
. Vyrui (nu jie silpnesni uz moteris ner ko noret) buvo sokas kelioms dienoms, o ta pati vakara tai isvis nesnekejo... Paskui snekejo, kad vajezau kaip baisu, kaip ten as kankinsiuos ir kaip jis manes gaili...Realiai, nei tas vyras, nei as nieko baisaus nematem, o ir gazdintis tikrai ner ten ko. Kas skirta daktarui, ner ko bile kam nesuprantanciam ziopsot ir stresuot be reikalo, o pati kai dalyvauji, tikrai negalvoji apie baisumus, paprasciausia ner kada
Taigi, tikrai nereikia klausytis svetimu nesekmingu istoriju su pagazdinimais ar ziuret filmu tokiu. Juk tau bus viskas gerai, reikai tik is anksto tam nusiteikt.
Aš iki kokio 6-o mėnesio siaubingai bijojau gimdyti 
Pamenu, kai dar buvau paauglė, mama nuolat mėtydavo užuominas apie visokius plyšimus, kirpimus ir švelnius padejavimus "kaip aš per jus prisikentėjau" Kai ji sužinojo, kad aš laukiuosi ir bijau , visiškai pakeitė "dainelę" ir ėmė pasakoti, kaip lengvai tas vaikutis "iššauna"
Plius dar, kai tik suradau supermamą, sėdėdavau čia po kokią valandą kasdien, skaitydavau gimdymo skyrelį ir nuo kompo pakildavau apsiverkusi ir apsiraudojusi totaliai ir iki begalybės
, tokie baisūs man buvo visi tie pasakojimai ir pirmus mėnesius jokios paguodos aš čia nerasdavau Po to, kai vyras rado mane visą apsiašarojusią prie kompo, buvo griežtas pokalbis, per kurį jis man įrodinėjo, kad geriau man į supermamą neiti
Bet nuo kokio 6-7-mėnesio visos baimės išgaravo - matyt tik tada supratau, kad gimdymo neišvengsiu Plius, yra tiesos pasakyme, kad kai žinai, mažiau bijai, tik reikia su tom žiniom apsiprasti
Beje, jokių filmų apie gimdymą aš nežiūrėjau (ir dabar nežiūrėčiau) ir kursų nelankiau
Pamenu, kai dar buvau paauglė, mama nuolat mėtydavo užuominas apie visokius plyšimus, kirpimus ir švelnius padejavimus "kaip aš per jus prisikentėjau" Kai ji sužinojo, kad aš laukiuosi ir bijau , visiškai pakeitė "dainelę" ir ėmė pasakoti, kaip lengvai tas vaikutis "iššauna" Plius dar, kai tik suradau supermamą, sėdėdavau čia po kokią valandą kasdien, skaitydavau gimdymo skyrelį ir nuo kompo pakildavau apsiverkusi ir apsiraudojusi totaliai ir iki begalybės
, tokie baisūs man buvo visi tie pasakojimai ir pirmus mėnesius jokios paguodos aš čia nerasdavau Po to, kai vyras rado mane visą apsiašarojusią prie kompo, buvo griežtas pokalbis, per kurį jis man įrodinėjo, kad geriau man į supermamą neiti Bet nuo kokio 6-7-mėnesio visos baimės išgaravo - matyt tik tada supratau, kad gimdymo neišvengsiu
Plius, yra tiesos pasakyme, kad kai žinai, mažiau bijai, tik reikia su tom žiniom apsiprasti Beje, jokių filmų apie gimdymą aš nežiūrėjau (ir dabar nežiūrėčiau) ir kursų nelankiau
manau bijoti gimdymo - normalu. gi rimtas reikalas. priesh eilini egza arba pokalbi del darbo ar pirma karta prisedus prie vairo kaip baisu buna, o chia - vaiko gimimas... ir nieks perlaikyt neduos, jei kazhkas nepasiseks...
ish kitos puses, kaip mano mama sake: "turejau pagimdyt, ir pagimdzhiau". niekur nesidesi, visa gyvenima neshchia nevaikshchiosi... tiesiog, kai su ta mintim susitaikai - ramiau pasidaro.
svarbiausia, neuzhsiciklinti ties viskokiais siaubiakais, kaip kam skaudejo, kaip kam blogai buvo etc etc, o prisirinkti kaip imanoma daugiau objektyvios informacijos... zhinojimas, kodel ir kaip viskas vyksta, tikrai padeda.
gal prajuokinsiu, bet kai laukiausi, man paslaptingiausia buvo, kaip gi vis tik tas vaikas pro tokia siaura skylute pratelpa... ir zhinot, man tai iki shiol paslaptis, nors ir du pagimdzhiau
ish kitos puses, kaip mano mama sake: "turejau pagimdyt, ir pagimdzhiau". niekur nesidesi, visa gyvenima neshchia nevaikshchiosi... tiesiog, kai su ta mintim susitaikai - ramiau pasidaro.
svarbiausia, neuzhsiciklinti ties viskokiais siaubiakais, kaip kam skaudejo, kaip kam blogai buvo etc etc, o prisirinkti kaip imanoma daugiau objektyvios informacijos... zhinojimas, kodel ir kaip viskas vyksta, tikrai padeda.
gal prajuokinsiu, bet kai laukiausi, man paslaptingiausia buvo, kaip gi vis tik tas vaikas pro tokia siaura skylute pratelpa... ir zhinot, man tai iki shiol paslaptis, nors ir du pagimdzhiau
QUOTE(Jurgana @ 2005 02 01, 12:25)
Aš iki kokio 6-o mėnesio siaubingai bijojau gimdyti Pamenu, kai dar buvau paauglė, mama nuolat mėtydavo užuominas apie visokius plyšimus, kirpimus ir švelnius padejavimus "kaip aš per jus prisikentėjau" Kai ji sužinojo, kad aš laukiuosi ir bijau , visiškai pakeitė "dainelę" ir ėmė pasakoti, kaip lengvai tas vaikutis "iššauna"
Plius dar, kai tik suradau supermamą, sėdėdavau čia po kokią valandą kasdien, skaitydavau gimdymo skyrelį ir nuo kompo pakildavau apsiverkusi ir apsiraudojusi totaliai ir iki begalybės , tokie baisūs man buvo visi tie pasakojimai ir pirmus mėnesius jokios paguodos aš čia nerasdavau Po to, kai vyras rado mane visą apsiašarojusią prie kompo, buvo griežtas pokalbis, per kurį jis man įrodinėjo, kad geriau man į supermamą neiti
Bet nuo kokio 6-7-mėnesio visos baimės išgaravo - matyt tik tada supratau, kad gimdymo neišvengsiu Plius, yra tiesos pasakyme, kad kai žinai, mažiau bijai, tik reikia su tom žiniom apsiprasti
Beje, jokių filmų apie gimdymą aš nežiūrėjau (ir dabar nežiūrėčiau) ir kursų nelankiau
Pamenu, kai dar buvau paauglė, mama nuolat mėtydavo užuominas apie visokius plyšimus, kirpimus ir švelnius padejavimus "kaip aš per jus prisikentėjau" Kai ji sužinojo, kad aš laukiuosi ir bijau , visiškai pakeitė "dainelę" ir ėmė pasakoti, kaip lengvai tas vaikutis "iššauna" Plius dar, kai tik suradau supermamą, sėdėdavau čia po kokią valandą kasdien, skaitydavau gimdymo skyrelį ir nuo kompo pakildavau apsiverkusi ir apsiraudojusi totaliai ir iki begalybės
, tokie baisūs man buvo visi tie pasakojimai ir pirmus mėnesius jokios paguodos aš čia nerasdavau Po to, kai vyras rado mane visą apsiašarojusią prie kompo, buvo griežtas pokalbis, per kurį jis man įrodinėjo, kad geriau man į supermamą neiti Bet nuo kokio 6-7-mėnesio visos baimės išgaravo - matyt tik tada supratau, kad gimdymo neišvengsiu
Plius, yra tiesos pasakyme, kad kai žinai, mažiau bijai, tik reikia su tom žiniom apsiprasti Beje, jokių filmų apie gimdymą aš nežiūrėjau (ir dabar nežiūrėčiau) ir kursų nelankiau
panasiai jauciausi ir as, sakiau jau jei gimdysiu tai tik su visais nuskausminimais ir visom nejautrom, bet kuo toliau tuo labiau rupi ne skausmas kuri patirsiu, o maziuko sveikata, taip kad nutariau gimdyti (tikiuosi niekas tam nesukliudys) naturaliai. Svarbiausia, kad salia butu mylimas zmogus ir daktare kuria pasitikiu
Kaip bebutu keista, as visa gyvenima rekiau, niekad egimdysiu nes ziauriai bijau, tai tik todel net 4 metus (greit bus 5 metai kaip istekejus) nesileidau i kalbas apie vaikus. O kai pastojau, savo pacios nuostabai, nei minutes nebijojau, net paskutnemis dienomis bandziau issigasti:) nesiseke. taigi tikrai nebijokite ir maziau klausykit kaip kas plyso, kaip pririso prie metalinio stalo ... 
aciu mergytes uz jusu padrasinimus ir patarimus. Na, stai dabar as jau tikrai turesiu maziuka , mums jau 6 savaiteles. Na, gimdymi tai dar vis bijau, bet stengiuosi apie tai kol kasnet negalvoti.... 
, mums jau 6 savaiteles. Na, gimdymi tai dar vis bijau, bet stengiuosi apie tai kol kasnet negalvoti....
