Į gimdymą ir į gyvenimą apskritai
Aš irgi per sąrėmius, kol jie nebuvo skatinami savo juokelius laidžiau..Akušerė nuo to buvo geros nuotaikos. Atėjo kitą akušerė, iš kito aukšto pasigirti, kad moteris ką tik pagimdė dukrytę, o aš ten tokia gimdykloj patenkinta, aišku vėl savo sąmojį kažkokį ką tik "suskėlus". Pažiūrėjo abi į mane ir sako "oho sąrėmiai (na, ten tas aparatas kažkokius skaičiukus fiksuodavo ir kreives brėždavo), o jūs tokios geros nuotaikos"..et, gaila, kad tą nuotaiką man po to oksitocino lašeline sugadino 
| QUOTE (Žiogelis @ 2004 10 07, 09:17) |
| Galima ir juoktis, ir dainuoti. Čia viskas priklauso nuo požiūrio Į gimdymą ir į gyvenimą apskritai |
Dar ir dainuoti
,nu jus tada visos cia Melnikaites 
| QUOTE (SANTA @ 2004 10 07, 09:25) |
| Dar ir dainuoti ,nu jus tada visos cia Melnikaites |
Jo po tokio dainavimo , dvi dienas buvau uzkimus
.
As irgi ilgai masciau ar su nuskausminimu arbe, o gavosi viskas savaime...
Kai veze i gimdykla rekiau "duokit epidura" o man pareiske koki dar epidura? - uz pusvalandzio vaikeli turesi!! Tai labiausiai ir nuramino ,taip ir pagimdziau - per 2 valandas ir naturaliai. Visada megau greitai suktis
Gimdžiau du kartus natūraliai. Pirmą kart todėl kad dar nebuvo pakankaai žmonių mokančių tai daryt, o antrą- nė nežinau kodėl- gimdymą skatino vaistais, ir gydytoja nusprendė, kad veikla išvis gali dingt nuo epidūro 
. Bet nors ir skaudėjo, dar gulėdama ant stalo pasakiau, kad galiu gimdyt dar. Baisūs man buvo tik du dalykai: kitų gimdyvių rėkavimai už sienų (nesuprantu niekaip- juk ar rėksi ar ne, vienodai skauda ) ir plyšimų siuvimas bei pirmas pasisiojimas visa kita dzin 
. Bet nors ir skaudėjo, dar gulėdama ant stalo pasakiau, kad galiu gimdyt dar. Baisūs man buvo tik du dalykai: kitų gimdyvių rėkavimai už sienų (nesuprantu niekaip- juk ar rėksi ar ne, vienodai skauda ) ir plyšimų siuvimas bei pirmas pasisiojimas visa kita dzin
As irgi juokiausi per saremius (nu cia jau po epiduralo, aisku, bo pries tai tik svokshciau vyrui, kad noriu mirti... ) , ir visi kas buvo palatoj - irgi. O ko nesijuokti, jei pries tai pora valandu issimiegi ramiausiai be jokiu skausmu, pasiilsi kaip zmogus, tai su visai kitokia nuotaika ir pats gimdymas eina. Juolab, kad ir mes, ir gydytoju brigada tokie liezuvingi pasitaikem. Be to, juokiantis padaugeja deguonies kruajyje, kas tikrai yra labai gerai tiek mamai, tiek kudikiui... Gaila tik, kad mane pertraukinedavo vidury zodzio, nes atejus saremiui tekdavo rimtesniais dalykais uziimt kol chebra ten linksminasi Esu labai dekinga gydytojams uz tai, kad gimdyma atsimenu kaip lengva, linksma ir be galo laiminga nuotyki...
) , ir visi kas buvo palatoj - irgi. O ko nesijuokti, jei pries tai pora valandu issimiegi ramiausiai be jokiu skausmu, pasiilsi kaip zmogus, tai su visai kitokia nuotaika ir pats gimdymas eina. Juolab, kad ir mes, ir gydytoju brigada tokie liezuvingi pasitaikem. Be to, juokiantis padaugeja deguonies kruajyje, kas tikrai yra labai gerai tiek mamai, tiek kudikiui... Gaila tik, kad mane pertraukinedavo vidury zodzio, nes atejus saremiui tekdavo rimtesniais dalykais uziimt kol chebra ten linksminasi Esu labai dekinga gydytojams uz tai, kad gimdyma atsimenu kaip lengva, linksma ir be galo laiminga nuotyki...
| QUOTE (saltrune @ 2004 10 07, 23:08) |
| nesuprantu niekaip- juk ar rėksi ar ne, vienodai skauda |
nu nezinau, laikiausi kiek galejau , bet kai pradejau "dainuot" , tai jau iki galo
.Kaip sakoma - ne visom vienodai - ne visas ir suprasi
Sveikutes!
Gimdyti turėčiau sausio gale, bet LABAI LABAI BIJAU javascript:emoticon('
')!
Labai bijau to skausmo, esu gana siaurų klubų ir šiaip tokia iš silpnesnių esu. Iki nėštumo svėriau 43kg. dabar jau beveik šeši mėnesiai ir per vargus priaugau iki 49 kg. Gydytoja sakė, kad vaikelis atitinka vystymosi laiką ir yra pakankamia didelis (tikriausiai į vyrą). Galvoju apie Cezario pjūvį ir epidūrinę nejautrą (noriu nemiegoti ir kuo greičiau pamatyti savo leliuką). Gal ir jums kuriai taip buvo? Patarkit ką daryti javascript:emoticon('
').
Gimdyti turėčiau sausio gale, bet LABAI LABAI BIJAU javascript:emoticon('
')!Labai bijau to skausmo, esu gana siaurų klubų ir šiaip tokia iš silpnesnių esu. Iki nėštumo svėriau 43kg. dabar jau beveik šeši mėnesiai ir per vargus priaugau iki 49 kg. Gydytoja sakė, kad vaikelis atitinka vystymosi laiką ir yra pakankamia didelis (tikriausiai į vyrą). Galvoju apie Cezario pjūvį ir epidūrinę nejautrą (noriu nemiegoti ir kuo greičiau pamatyti savo leliuką). Gal ir jums kuriai taip buvo? Patarkit ką daryti javascript:emoticon('
').
| QUOTE (renatuke @ 2004 10 13, 20:53) |
| Sveikutes! Gimdyti turėčiau sausio gale, bet LABAI LABAI BIJAU javascript:emoticon(' ')!Labai bijau to skausmo, esu gana siaurų klubų ir šiaip tokia iš silpnesnių esu. Iki nėštumo svėriau 43kg. dabar jau beveik šeši mėnesiai ir per vargus priaugau iki 49 kg. Gydytoja sakė, kad vaikelis atitinka vystymosi laiką ir yra pakankamia didelis (tikriausiai į vyrą). Galvoju apie Cezario pjūvį ir epidūrinę nejautrą (noriu nemiegoti ir kuo greičiau pamatyti savo leliuką). Gal ir jums kuriai taip buvo? Patarkit ką daryti javascript:emoticon(' '). |
jeigu tavo normalus svoris yra 43 kg - tai per 6 pirmus men priaugti 6 kg yra labai normalu. svoris smarkiausiai auga paskutiniais menesiais - o per neshtuma normalu priaugti apie 10-12 kg.
jeigu esi kuda - tai ir klubai neplatus. bet tai, kad ant uzhpakalio nera lashiniu, nereishkia, kad kaulinis dubuo siauras. gydytoja tikriausiai ishmatavo tave - gali pasiklausti, ar tavo klubai nesiauri.
planuoti cezari vien tik del to, kad bijai gimdyti, be jokiu kitokiu medicininiu problemu - tas pats, kaip ryzhtis sveikam zhmogui be jokio reikalo shalinti sveika apendicita vien ish baimes, kad viena diena jis gali skaudeti. tu pati pamastyk - kam tau reikia, kad pjautu tau pilva, gimda, zhodzhiu, kad lauzhtusi per siena, kai yra kelias? o kur dar pooperacinis laikotarpis, zhaizdos gijimas - kai negalesi pati rupintis savo vaiku?
jei skausmo bijai - yra ivairiu budu su juo susitvarkyti, galu gale yra epiduras.
taip kad geriau likusius tris menesius praleisk domedamasi kaip vyksta gimdymas, kaip gali sau padeti, kokie yra nuskausminimo budai (naturalus ir medicininiai). galu gale, kas laukia po gimdymo - kaip gali jaustis pati, kaip prizhiureti naujagimi...
visos pagimdo - vienos lengvai ir greitai, kitos sunkiau. ir tu pagimdysi. pamatysi, viskas bus gerai, tik pasistenk nugaleti savo baime. pasiskaityk forume yra begale medzhiagos ir nuorodu. o svarbiausia - neuzhsiciklink prie pasakojimu, kaip kokia drauge ar kaimyne klyke ir sienom lipo!!! tau nebutinai taip turi nutikti, ypach, jeigu busi pasiruoshusi. sekmes
| QUOTE (renatuke @ 2004 10 13, 17:53) |
| Sveikutes! Gimdyti turėčiau sausio gale, bet LABAI LABAI BIJAU javascript:emoticon(' ')!Labai bijau to skausmo, esu gana siaurų klubų ir šiaip tokia iš silpnesnių esu. Iki nėštumo svėriau 43kg. dabar jau beveik šeši mėnesiai ir per vargus priaugau iki 49 kg. Gydytoja sakė, kad vaikelis atitinka vystymosi laiką ir yra pakankamia didelis (tikriausiai į vyrą). Galvoju apie Cezario pjūvį ir epidūrinę nejautrą (noriu nemiegoti ir kuo greičiau pamatyti savo leliuką). Gal ir jums kuriai taip buvo? Patarkit ką daryti javascript:emoticon(' '). |
Ir as tave tureciau nors truputi nuraminti, papasakodama apie save.... Zodziu, planavom su vyru pirmagymi... Siaubingai abu norejom, net sapnavosi
O kai pastojau ir apie tai suzinojau, gal savaite verkiau... Kodel, todel, kad pirmiausia pradejau realiai mastyti, kad reiks gimdyti, kad niekur jau nedingsiu. O to "GIMDYMO" baisiausiai bijojau. Kai visi suzinoje apie mano "dziaugsma" sveikino, as sakiau, kad ruostusi... man i palankynas ne gelytes, o vainikus nesti. Nes maniau, kad as jau tikrai neiskentesiu - mirsiu.... Vat taip buvo...O kai tas momentas atejo, tai net pati nesupratau, kas ten nutiko... Pajutau pirma karta saremi, pasimeciau, nesupratau, kas mano pilvuke daros, o jau po 2 val. jau laikiau savo maziu ant ranku... Kvaila, bet pasakysiu, dabar visai neprisimanu nieko, ar man vaistus leido? ar ka dare? Viskas ivyko taip greitai... Tik prisimenu, kad mes gimdykloj juokemes, bajeriukais su daktarem metemes, vyras visus ten juokino. Nu, visai, ne kaip visi apraso "ta ypatingaja minute". Kad liepe stumti, as susikaupiau ir...
Zodziu, nieko tokio baisaus!!!
Vat dar ir taip buna...
