va, o as savo namuose 2 kartus esu macius kate, tik po kelias sekundes susivaidendavo. is naminiu gyvunu laikau tik akvariume zuvytes ir sraiges, o kates niekad neturejau. irgi kazkoks padaras, bet nieko blogo nedaro
QUOTE(bamba @ 2007 09 29, 13:43)
perskaičiau ir net nustebau, na žodis žodin pakartotas mano mamos ir močiutės pasakojimas apie močiutės butą (aš dar tada nebuvau gimus). Tai vyko močiutės bute, vėliau močiutė persikraustė pas mus, nes vienai jau buvo sunku, o butą išnuomojo. Tai naujieji nuomininkai tą patį jausdavo, dabar jau butas senei parduotas ir nieko daugiau negirdėjom. Mama pasakoja, kad nieks ten į svečius nebenorėjo eiti, nes siabingas jausmas, kai kažkas ant krūtinės užšoka 
Tas butas yra Kaune, Kalnieciu rajone tik nepamenu ar tai vieno ar 2 kambariu butas
Tik tiek, kad viskas prasidejo vos atsikrauscius i ta buta ir sveciai nelabai noriai lankosi...
QUOTE(betoox @ 2007 09 29, 18:38)
va, o as savo namuose 2 kartus esu macius kate, tik po kelias sekundes susivaidendavo. is naminiu gyvunu laikau tik akvariume zuvytes ir sraiges, o kates niekad neturejau. irgi kazkoks padaras, bet nieko blogo nedaro
As pas save namie esu balta kate maciusi. Dar pamenu sedejau virtuvej, atsisukau, ziuriu tarpdury kate, kuri nuejo kambario link, nuejau paziuret is kur ta kate o jos nebebuvo, jokiu kaciu namie nera, o ta buvo balta balta...
QUOTE(samrasa3 @ 2007 08 08, 22:38)
Aga aš irgi jau nežinau ką daryti,keisti dalykai buvo lyk ir nurimę, bet vėl duoda kažkas apie save žinoti ir visada naktį ir kas įdomiausia mano sūnui greit bus 13 metų ir jis man sako negaliu miegoti kažką jaučiu kambarį ,kad yra, o aš tyliu ir pati bijau,nes pav.šianakt kažkas virtuvėj į taburetę,jos viršus odinis,kad suplojo kaip kad būgnus muštų kažkas panašaus,ir pabudau ,bet neišsigandau, nes yra buvę baisiau bet ir miegoti neina.žinot galvoju net butą keisti,bet kai kas nesutinka su ta mintim 
o tos kurios rašo kad čia paistalai,tai ir aš gal būčiau taip anksčiau galvojusi taip,bet parašyt neišdrysčiau,kad pas pačią neateitų bildukas.
ir kas įdomiausia mano sūnui greit bus 13 metų ir jis man sako negaliu miegoti kažką jaučiu kambarį ,kad yra, o aš tyliu ir pati bijau,nes pav.šianakt kažkas virtuvėj į taburetę,jos viršus odinis,kad suplojo kaip kad būgnus muštų kažkas panašaus,ir pabudau ,bet neišsigandau, nes yra buvę baisiau bet ir miegoti neina.žinot galvoju net butą keisti,bet kai kas nesutinka su ta mintim o tos kurios rašo kad čia paistalai,tai ir aš gal būčiau taip anksčiau galvojusi taip,bet parašyt neišdrysčiau,kad pas pačią neateitų bildukas.
Isproteciau turbut
Siaubas kazkoks 
Iš visų čia papasakotų istorijų tai tik balto katino turbūt nesu mačius
Dažnai būna, kad jaučiu jog kaldrą kažkas žemyn traukia, ar kažkas sunkaus užgula, bet tai man atrodo, kad čia tiesiog grimzdama į miegą susapnuoju. Labai dažnai akies krašteliu pamatau kažkokį šešėlį prabėgant, bet kadangi tokius šešėlius matau daug kur (ir namuose, ir darbe ir svečiuose pasitaiko), tai kažkaip bandau paaiškinti jog tai kažkokia vaizdinė haliucinacija, juk kartasi ir žvaigždutės akyse pasirodo, tai kodėl negali šešėlis šmėkštelėti ? Visi girgždesiai tai man irgi atrodo logiškai paaiškinami: mediniai daiktai turi tam tikrų savybių, jie traukiasi ir brinksta, vat iš to ir gaunasi visokie trakšt pačiu netikėčiausiu momentu. Vos tik prisimenu kažką iš mirusių žmonių, po kažkiek laiko būtinai susapnuoju, kartais užtenka akiai užkliūti už kažkokio tam žmogui priklausiusio daikto, ar vietos kurioje tos žmogus buvo ir štai - pasąmonė atgamina kokį vaizdelį sapne. Dingę daiktai tai kažkas mistiško, bet kažkaip susiję su kažkokia smegenų veikla Ne kartą esu ieškojus daikto ilgą laiką toje pačioje vietoje, o jis guli už 10 cm. ir aš jo nematau, bet manau, kad čia mano pasąmonės pokštas. Šiaip tai tiems visiems dalykams galėčiau rasti milijonus logiškų paaiškinimų, kad tik nereikėtų patikėti, kad tai kažkas antgamtiško, nes iš tikro labai to bijočiau. Neigiu tai visais įmanomais būdais.
bet yra dalykų su kuriais nejuokauju ir labai rimtai vertinu. Pavyzdžiui atsekusi savo gyvenimo kai kuriuos įvykius nustojau galvoti apie tokius dalykus kaip pyktis, kerštas. Nu net nežinau kaip paaiškinti bet turiu kažką kas mane saugo ir gina
Gal keletas istorijų paaiškintų ką turiu omeny. Kai dar buvau vaikas mūsų kieme buvo toks zlavrednas berniukas vardu Jurikas. Vieną dieną jis sugalvojo mane negražiai pravardžiuoti. Kieme gražiai su vaikais sutarėm, bet po to įvykio visiems buvo tiek daug juoko, visi badė mane pirštais ir taip pat pravardžiavo. Man ašaros liejos upeliais, tokia pažeminta ir nuskriausta jaučiausi pirmą kartą gyvenime. Nuo to karto nenorėjau nei į lauką eiti, nei su kitais vaikais draugauti, nes vis tas Jurikas atsirasdavo ir vėl mane pravardžiuodavo ir vėl visiems smagu ir linksma buvo. Netrukus Juriko tėvai gavo kitą butą ir jie išsikraustė, visos mano bėdos praėjo, o netrukus sužinojau, kad Jurikas nuskendo ežere Antras atvejis įvyko kai jau dirbau. Dirbau tokioj įstaigoj, kur darbuotojų nieks žmonėm nelaikė ir buvo normalu duoti kokį pavedimą jau po darbo valandų. Vieną tokią pavakarę man besiruošiant namo įbėgo vienas iš viršininkų ir pasakė, kad turėsiu važiuoti dar padirbėti. Kartu važiavo ir jis. Užtrūkom iki kokių 9 val. vakaro, žiema, šalta, tamsu, sninga. Dirbom Karoliniškėse, kai viską padariau įsėdom tarnybinėn mašinom ir viršininkas paklausia kur gyvenu, atsakiau, kad Žirmūnuose. Jis daveža mane iki Cvirkos stotelės ir sako, kad toliau važiuočiau troleibusu. Aš dar bandau apeliuoti į tai, kad dirbau viršvalandžius už kuriuos žinau, kad niekas man nemokės, kad tamsu ir šalta, o ir mašina bei kuras valdiški, tai kodėl jis negali tų kelių kilometrų mane pavežti. Bet jis neperkalbamas, pradeda kažką man vapsėti, apie tai, kad jo dar laukia tolimas kelias į namus (valdiška mašina), o gyvena jis užmiestyje na ir žodžiu išmeta jis mane toj stotelėj. Vaje stoviu viena, troleibuso jokio nėra, dar kažkoks urlaganas prisikabina, bando atimti rankinuką, susistumdom, bet viskas baigiasi laimingai. Stoviu ir vos nežliumbiu, nu tokia abyda, kad apsakyti negaliu. Po kelių dienų darbe sužinau, kad tas viršininkas savo mašiną atidavęs žmonai, o pats varinėja su tarnybine ir ant tų atradimų, kažkas iš kolegų atvaro ir sako, kad to viršininko žmona vakar užsimušė važiuodama mašina Dar keli atvejai buvo tam darbe, kai kiti du viršininkai be pagrindo mane apšmeižė, neišleido pas gydytojus, ko pasėkoje aš atsidūriau net ligoninėj, dvi savaites gulėjau po lašelinėm ir juos keiksnojau už jų abejingumą ir bukumą, nu ir ką vieną iš jų išmetė iš darbo, kitos vyrą suėmė policiją. Žinau, kad vienam žmogeliui, dėl kurio veiksmų patyriau daug skriaudos šiuo metu labai jau nesaldu.
Nežinau, gal visa tai tik sutapimai (nu bet jų pakankamai daug ir jie susiję su gan tragiškais įvykiais). Kažkaip jaučiuosi, kad žmonėms, kurie man padaro kažką negero kažkas atkeršija ir labai žiauriai. Nesergu aš paranoja ir jokiom manijom visame kame bandau rasti logišką paaiškinimą, bet bijau pykti ant žmonių.
Beje pastebėjau, kad žmonės labai nejaukiai jaučiasi jei žiūriu jiems į akis, todėl stengiuosi labai minimaliai į juos žiūrėt. Vaikučius giriu minimaliai ir irgi niekad neapžiūrinėju. Nu maža kas.
Į bažnyčia nevaikštau, nežinau kas su manim ne taip bet mišių išbūti negaliu, trūksta oro, galiu nualpt. Nu žodžiu kažkokia mistika, gal koks nelabasis manyje ? Gal žinovės pakomentuos ?
Dažnai būna, kad jaučiu jog kaldrą kažkas žemyn traukia, ar kažkas sunkaus užgula, bet tai man atrodo, kad čia tiesiog grimzdama į miegą susapnuoju. Labai dažnai akies krašteliu pamatau kažkokį šešėlį prabėgant, bet kadangi tokius šešėlius matau daug kur (ir namuose, ir darbe ir svečiuose pasitaiko), tai kažkaip bandau paaiškinti jog tai kažkokia vaizdinė haliucinacija, juk kartasi ir žvaigždutės akyse pasirodo, tai kodėl negali šešėlis šmėkštelėti ? Visi girgždesiai tai man irgi atrodo logiškai paaiškinami: mediniai daiktai turi tam tikrų savybių, jie traukiasi ir brinksta, vat iš to ir gaunasi visokie trakšt pačiu netikėčiausiu momentu. Vos tik prisimenu kažką iš mirusių žmonių, po kažkiek laiko būtinai susapnuoju, kartais užtenka akiai užkliūti už kažkokio tam žmogui priklausiusio daikto, ar vietos kurioje tos žmogus buvo ir štai - pasąmonė atgamina kokį vaizdelį sapne. Dingę daiktai tai kažkas mistiško, bet kažkaip susiję su kažkokia smegenų veikla
Ne kartą esu ieškojus daikto ilgą laiką toje pačioje vietoje, o jis guli už 10 cm. ir aš jo nematau, bet manau, kad čia mano pasąmonės pokštas. Šiaip tai tiems visiems dalykams galėčiau rasti milijonus logiškų paaiškinimų, kad tik nereikėtų patikėti, kad tai kažkas antgamtiško, nes iš tikro labai to bijočiau. Neigiu tai visais įmanomais būdais.bet yra dalykų su kuriais nejuokauju ir labai rimtai vertinu. Pavyzdžiui atsekusi savo gyvenimo kai kuriuos įvykius nustojau galvoti apie tokius dalykus kaip pyktis, kerštas. Nu net nežinau kaip paaiškinti bet turiu kažką kas mane saugo ir gina
Gal keletas istorijų paaiškintų ką turiu omeny. Kai dar buvau vaikas mūsų kieme buvo toks zlavrednas berniukas vardu Jurikas. Vieną dieną jis sugalvojo mane negražiai pravardžiuoti. Kieme gražiai su vaikais sutarėm, bet po to įvykio visiems buvo tiek daug juoko, visi badė mane pirštais ir taip pat pravardžiavo. Man ašaros liejos upeliais, tokia pažeminta ir nuskriausta jaučiausi pirmą kartą gyvenime. Nuo to karto nenorėjau nei į lauką eiti, nei su kitais vaikais draugauti, nes vis tas Jurikas atsirasdavo ir vėl mane pravardžiuodavo ir vėl visiems smagu ir linksma buvo. Netrukus Juriko tėvai gavo kitą butą ir jie išsikraustė, visos mano bėdos praėjo, o netrukus sužinojau, kad Jurikas nuskendo ežere Antras atvejis įvyko kai jau dirbau. Dirbau tokioj įstaigoj, kur darbuotojų nieks žmonėm nelaikė ir buvo normalu duoti kokį pavedimą jau po darbo valandų. Vieną tokią pavakarę man besiruošiant namo įbėgo vienas iš viršininkų ir pasakė, kad turėsiu važiuoti dar padirbėti. Kartu važiavo ir jis. Užtrūkom iki kokių 9 val. vakaro, žiema, šalta, tamsu, sninga. Dirbom Karoliniškėse, kai viską padariau įsėdom tarnybinėn mašinom ir viršininkas paklausia kur gyvenu, atsakiau, kad Žirmūnuose. Jis daveža mane iki Cvirkos stotelės ir sako, kad toliau važiuočiau troleibusu. Aš dar bandau apeliuoti į tai, kad dirbau viršvalandžius už kuriuos žinau, kad niekas man nemokės, kad tamsu ir šalta, o ir mašina bei kuras valdiški, tai kodėl jis negali tų kelių kilometrų mane pavežti. Bet jis neperkalbamas, pradeda kažką man vapsėti, apie tai, kad jo dar laukia tolimas kelias į namus (valdiška mašina), o gyvena jis užmiestyje na ir žodžiu išmeta jis mane toj stotelėj. Vaje stoviu viena, troleibuso jokio nėra, dar kažkoks urlaganas prisikabina, bando atimti rankinuką, susistumdom, bet viskas baigiasi laimingai. Stoviu ir vos nežliumbiu, nu tokia abyda, kad apsakyti negaliu. Po kelių dienų darbe sužinau, kad tas viršininkas savo mašiną atidavęs žmonai, o pats varinėja su tarnybine ir ant tų atradimų, kažkas iš kolegų atvaro ir sako, kad to viršininko žmona vakar užsimušė važiuodama mašina Dar keli atvejai buvo tam darbe, kai kiti du viršininkai be pagrindo mane apšmeižė, neišleido pas gydytojus, ko pasėkoje aš atsidūriau net ligoninėj, dvi savaites gulėjau po lašelinėm ir juos keiksnojau už jų abejingumą ir bukumą, nu ir ką vieną iš jų išmetė iš darbo, kitos vyrą suėmė policiją. Žinau, kad vienam žmogeliui, dėl kurio veiksmų patyriau daug skriaudos šiuo metu labai jau nesaldu. Nežinau, gal visa tai tik sutapimai (nu bet jų pakankamai daug ir jie susiję su gan tragiškais įvykiais). Kažkaip jaučiuosi, kad žmonėms, kurie man padaro kažką negero kažkas atkeršija ir labai žiauriai. Nesergu aš paranoja ir jokiom manijom visame kame bandau rasti logišką paaiškinimą, bet bijau pykti ant žmonių.
Beje pastebėjau, kad žmonės labai nejaukiai jaučiasi jei žiūriu jiems į akis, todėl stengiuosi labai minimaliai į juos žiūrėt. Vaikučius giriu minimaliai ir irgi niekad neapžiūrinėju. Nu maža kas.
Į bažnyčia nevaikštau, nežinau kas su manim ne taip bet mišių išbūti negaliu, trūksta oro, galiu nualpt. Nu žodžiu kažkokia mistika, gal koks nelabasis manyje ? Gal žinovės pakomentuos ?
na dėl bažnyčios tai galiu nuraminti manyje nėra jokio velnio, bet bažnyčioje išbūti irgi negaliu, labai dažnai alpstu ten..tiesiog bobutes uždarinėja langus ir nėra kuo kvėpuoti, o dar jei žmonių daugiau...tai ir alpstame
manyje nėra jokio velnio, bet bažnyčioje išbūti irgi negaliu, labai dažnai alpstu ten..tiesiog bobutes uždarinėja langus ir nėra kuo kvėpuoti, o dar jei žmonių daugiau...tai ir alpstame
QUOTE(carvel @ 2007 03 13, 21:20)
Papasakosiu ir as sviezia nuotyki,pries kokias gers dvi savaites vakare mazieji vaikai jau miegojo,guliu as miegamajame,vyras su dukra kitame kambaryje ziuri televizoriu ir staiga tris kartus i salia esancio tualeto duris kazkas taip stipriai pabelde ,kad visi trys pasokom .As vyrui ir sakau ,eik paziurek kuris ten is vaiku baladojas,tas sako,kad nieks nebuvo atsibudes,nueinu pasiziuret is tiesu abu miega tokiu kietu miegu,kad neina prikelt...nu taip ir nesupratom,gal cia koks zenklas 
.As vyrui ir sakau ,eik paziurek kuris ten is vaiku baladojas,tas sako,kad nieks nebuvo atsibudes,nueinu pasiziuret is tiesu abu miega tokiu kietu miegu,kad neina prikelt...nu taip ir nesupratom,gal cia koks zenklas man irgi taip yra buve... viena karta tai dar seniai seniai, kokiu 10 metu gal buvau, tai vasaros velus vakaras bet dar sviesoka buvo bet mes su mama jau lovose gulejom ie telika ziurejom, ir staiga kazkas i virtuves duris kad subarbens kazkas (per virtuve reikejo pereit kad i ta kambary ieit kur mes miegodavom), atsimenu mama dar sako "prasom" tipo uzeikit, bet nieko...
bet mama kazkaip i tai visiskai nekreipe demesio, o man tai ziauriai baisu buvo... Kitas atvejis kur jau daug aiskaiu pamenu, man tada 16 buvo, savaitgalis buvo. Gyvenau bute 5-tam aukste ir balkonas buvo is pagrindinio kambario kur telikas ir visa kita, beje balkonas istiklintas. Tai atsimenu kazkoki vakara savaitgalis buvo, jau gan velokas vakaras, su pora draugu ruosemes i sokius, kazka jos vonioj ciustijosi, as po ta kambari kazka sukinejaus, savo svarko atsimenu ieskojau ir staiga girdziu taip smarkiai tris kartus kad sudes i kambario langa uz kurio tik istiklintas balkonas ir visi langai uzdaryti buvo
blimaba kaip as lekiau pas tu draugiu ivonia sakau ar girdejot, bet jos nieko negirdejo, nznau gal kad muzika ejo ar ka.. o gal man tiesiog pasivaideno?? nors sitaip aiskiai girdejau... bet ta vakara jau namo nebegrizau is baimes (viena su sunim gyvenau).. beje dar idomus dalykas, kad jau buvo vasara atejus ir tame paciame kambary mano karnyzai su visom uzuolaidom nuleke buvo 
tai langai pliki pora dienu stovejo, ir atsimenu mano suo staiga nei is sio nei is to kad pasiuto loti ziuredamas i ta langa, toks piktas toks inirses... jau kaip man buvo baisu tai truksta zodziu... kazin kas ten uz to lango gyveno (ten jau nebegyvenu)
QUOTE(moda @ 2007 10 04, 16:27)
man irgi taip yra buve... viena karta tai dar seniai seniai, kokiu 10 metu gal buvau, tai vasaros velus vakaras bet dar sviesoka buvo bet mes su mama jau lovose gulejom ie telika ziurejom, ir staiga kazkas i virtuves duris kad subarbens kazkas (per virtuve reikejo pereit kad i ta kambary ieit kur mes miegodavom), atsimenu mama dar sako "prasom" tipo uzeikit, bet nieko... bet mama kazkaip i tai visiskai nekreipe demesio, o man tai ziauriai baisu buvo...
Kitas atvejis kur jau daug aiskaiu pamenu, man tada 16 buvo, savaitgalis buvo. Gyvenau bute 5-tam aukste ir balkonas buvo is pagrindinio kambario kur telikas ir visa kita, beje balkonas istiklintas. Tai atsimenu kazkoki vakara savaitgalis buvo, jau gan velokas vakaras, su pora draugu ruosemes i sokius, kazka jos vonioj ciustijosi, as po ta kambari kazka sukinejaus, savo svarko atsimenu ieskojau ir staiga girdziu taip smarkiai tris kartus kad sudes i kambario langa uz kurio tik istiklintas balkonas ir visi langai uzdaryti buvo blimaba kaip as lekiau pas tu draugiu ivonia sakau ar girdejot, bet jos nieko negirdejo, nznau gal kad muzika ejo ar ka.. o gal man tiesiog pasivaideno?? nors sitaip aiskiai girdejau... bet ta vakara jau namo nebegrizau is baimes (viena su sunim gyvenau).. beje dar idomus dalykas, kad jau buvo vasara atejus ir tame paciame kambary mano karnyzai su visom uzuolaidom nuleke buvo tai langai pliki pora dienu stovejo, ir atsimenu mano suo staiga nei is sio nei is to kad pasiuto loti ziuredamas i ta langa, toks piktas toks inirses... jau kaip man buvo baisu tai truksta zodziu... kazin kas ten uz to lango gyveno (ten jau nebegyvenu)
bet mama kazkaip i tai visiskai nekreipe demesio, o man tai ziauriai baisu buvo... Kitas atvejis kur jau daug aiskaiu pamenu, man tada 16 buvo, savaitgalis buvo. Gyvenau bute 5-tam aukste ir balkonas buvo is pagrindinio kambario kur telikas ir visa kita, beje balkonas istiklintas. Tai atsimenu kazkoki vakara savaitgalis buvo, jau gan velokas vakaras, su pora draugu ruosemes i sokius, kazka jos vonioj ciustijosi, as po ta kambari kazka sukinejaus, savo svarko atsimenu ieskojau ir staiga girdziu taip smarkiai tris kartus kad sudes i kambario langa uz kurio tik istiklintas balkonas ir visi langai uzdaryti buvo
blimaba kaip as lekiau pas tu draugiu ivonia sakau ar girdejot, bet jos nieko negirdejo, nznau gal kad muzika ejo ar ka.. o gal man tiesiog pasivaideno?? nors sitaip aiskiai girdejau... bet ta vakara jau namo nebegrizau is baimes (viena su sunim gyvenau).. beje dar idomus dalykas, kad jau buvo vasara atejus ir tame paciame kambary mano karnyzai su visom uzuolaidom nuleke buvo tai langai pliki pora dienu stovejo, ir atsimenu mano suo staiga nei is sio nei is to kad pasiuto loti ziuredamas i ta langa, toks piktas toks inirses... jau kaip man buvo baisu tai truksta zodziu... kazin kas ten uz to lango gyveno (ten jau nebegyvenu)Bendradarbe pasakojo, kad jai kokia savaite naktimis is eiles vos imigus pasigirsdavo stiprus beldimas i buto duris. Toks, kad prabusdavo. Pradzioje galvodavo kad prisisapnavo, bet kai tai kartojosi ir panasiu laiku, ji eme vaikscioti po namus tikrinti ar kas negali panasaus garso skleisti. Prie duru nieko nebudavo, nors duru nedarydavo tik pro akute paziuredavo. Beldimai kartojosi vis tokie pat ir labai panasiu laiku. Pasipasakojus darbe sulauke patarimo jokiu budu nedaryti duru ir neisileisti paciai nekviestu sveciu. Jai patare pasventinti namus su sventinta zvake. Taip padarius naktiniai beldimai liovesi
Nezinau ar tiketi ar ne, bet kiek zinau si bendradarbe nera linkusi pagrazinti istoriju, o issigandus buvo gana stipriai.
Na, pas mus kaime tai visada sako, kad jei kažkas nematomas beldžiasi, ir atidarai duris, tai mirtį įsileidi.
hm. na as kazkaip baugsciai klausydavau visu tu dalyku, bet dabar atrodo, kad ir pas mus kazkas yra kai miegu (lova stovi prie sienos, palei palange) vis girdisi, kad kazkas krenta nuo palanges ant grindu. kaip akmenukas koks. atsibudau jau 2 kartus nuo to paties garso. ir, kas svarbiausia,palange pas mane siaip buna apversta apversta, naturalu, kad netelpa daiktai ir krenta... bet dabar palange VISISKAI tuscia. bijau, tikiuosi sia nakti tu akmenuku nebebus ir apskritai labai daug dalyku esu girdejusi apie tuos naminukus/bildukus.
pas vienus pazystamus namie jie nakti klapsedavo klaviatura kompo, paklapseje nustodavo ir kaip kamuoliuka, ta vadinama" papriguncika" i stala musinejo. taip pat pas juos BET KOKS daikas uzkeltas ant aukstos spintos krisdavo zemen, nieko negaledavo padeti.
o ten rasete seniau apie vaikus.. tai mano pusseseres vaikas 1.5 tada buvo, sedejo pas mus ant zemes kambary, zaide, ir taip staigiai, paziurejo i kampa, numojo ranka ir kazka pasake savo vaikiska kalba
ir dar, kiti pazystami po mociutes laidotuviu grizo namo, nuejo i virtuve darytis valgyti, isgirdo kaip durys garsiai garsiai uzsidare (nors jos buvo uzdarytos). taip nutiko 3 kartus. turejo jie tada ir suni, tai tos durys taip atsidare - uzsidare - atsidare, tai suo sustodavo prie kambario slenkscio, neidavo i ji, bet lodavo i kampa garsiai garsiai ir piktai piktai. kita diena atvaziavo gimines kitos pas juos su maza mergaite, tai mergaite ibego i ta kambari linksma, saukdama "baba baba"! suaugusieji sako nu kur ta baba? sako cia, ir rodo ten pat kur suo ziurejo lodamas
nu nezinau, man tie dalykai labai kraupus, tikiuosi tie akmenukai is tikruju pas mane krenta
kai miegu (lova stovi prie sienos, palei palange) vis girdisi, kad kazkas krenta nuo palanges ant grindu. kaip akmenukas koks. atsibudau jau 2 kartus nuo to paties garso. ir, kas svarbiausia,palange pas mane siaip buna apversta apversta, naturalu, kad netelpa daiktai ir krenta... bet dabar palange VISISKAI tuscia. bijau, tikiuosi sia nakti tu akmenuku nebebus ir apskritai labai daug dalyku esu girdejusi apie tuos naminukus/bildukus.pas vienus pazystamus namie jie nakti klapsedavo klaviatura kompo, paklapseje nustodavo ir kaip kamuoliuka, ta vadinama" papriguncika" i stala musinejo. taip pat pas juos BET KOKS daikas uzkeltas ant aukstos spintos krisdavo zemen, nieko negaledavo padeti.
o ten rasete seniau apie vaikus.. tai mano pusseseres vaikas 1.5 tada buvo, sedejo pas mus ant zemes kambary, zaide, ir taip staigiai, paziurejo i kampa, numojo ranka ir kazka pasake savo vaikiska kalba
ir dar, kiti pazystami po mociutes laidotuviu grizo namo, nuejo i virtuve darytis valgyti, isgirdo kaip durys garsiai garsiai uzsidare (nors jos buvo uzdarytos). taip nutiko 3 kartus. turejo jie tada ir suni, tai tos durys taip atsidare - uzsidare - atsidare, tai suo sustodavo prie kambario slenkscio, neidavo i ji, bet lodavo i kampa garsiai garsiai ir piktai piktai. kita diena atvaziavo gimines kitos pas juos su maza mergaite, tai mergaite ibego i ta kambari linksma, saukdama "baba baba"! suaugusieji sako nu kur ta baba? sako cia, ir rodo ten pat kur suo ziurejo lodamas
nu nezinau, man tie dalykai labai kraupus, tikiuosi tie akmenukai is tikruju pas mane krenta
QUOTE(Satina @ 2006 09 20, 20:23)
Sveiki,
Ką tik pats išsijungė mano televizorius, nors prie distancinio niekas nesilietė gal 10 min Tad nusprendžiau pasidalyti įspūdžiais, gal atrasiu likimo draugų
Buvau jau pripratus, kad išjungus televizorių distancinio pultelio pagalba, retsykiais jis pats įsijungdavo. Maniau, gal kas "blogai su kontaktais" (čia brolio žodžiais). Šiandieninį savarankišką išsijungimą jis paaiškino: "turbut kas nors nustatė sleep timer". Tik kad niekas nenustatinėjo. O kai du kartus vieną vakarą pats įsijungė kompiuteris, šito jau niekas negalėjo paaiškint. Visai nebaisu, tik įdomu, kas čia gali būt. Ar aš čia jau tokia visai technikos neišmanytoja ir čia elementarūs reiškiniai?
Ką tik pats išsijungė mano televizorius, nors prie distancinio niekas nesilietė gal 10 min
Tad nusprendžiau pasidalyti įspūdžiais, gal atrasiu likimo draugų Buvau jau pripratus, kad išjungus televizorių distancinio pultelio pagalba, retsykiais jis pats įsijungdavo. Maniau, gal kas "blogai su kontaktais" (čia brolio žodžiais). Šiandieninį savarankišką išsijungimą jis paaiškino: "turbut kas nors nustatė sleep timer". Tik kad niekas nenustatinėjo. O kai du kartus vieną vakarą pats įsijungė kompiuteris, šito jau niekas negalėjo paaiškint. Visai nebaisu, tik įdomu, kas čia gali būt. Ar aš čia jau tokia visai technikos neišmanytoja ir čia elementarūs reiškiniai?
šeip jau gali būt seni laidai, ir "nekantačina"
ir tik gąsdini save, man irgi su kompu taip pradėjo dėtisPapildyta:
QUOTE(ingridukas @ 2006 09 27, 16:07)
nors pas maen tokių nera,pfu pfu, bet juoktis nedrįsčiau
nu negaliu, pamaciau pavadinima temos, tai negalejau nepaskaityti..
nu moterys ir duodat
bildukai
Satina, elektra sokineja pas tave. Gali buti kad tiesiog per mazai galios paskirta tavo namui ar panasiai, arba kazkas su instaliacija netvarkinga. Arba kreiptis i elektros tinklus del linijos galios padidinimo reikia,(o tai labai tiketina , jei namas senesnis - tuomet nebuvo skaiciuotos linijos tokiai gausybei buitiniu irenginiu, kiek kad dabar naudojam) arba paprasciausiai nusipirkti toki daikta UPS'a, bo jeigu kompas issijungia, tai labai negerai, kietaji diska greit sugadinsi
