QUOTE(Salsa @ 2008 09 01, 11:38)
Ot pagausiu ant tų žodžių ir palūkuriuosiu kitą antradienį, kai bus bendras tėvų susirinkimas, kur prie salės su kortele "Iš Garbanės - šampanas"
Na reiks pagalvot, kaip čia tą šampaną perduoti

...pas mus susirinkimas trečiadienį
QUOTE(Salsa @ 2008 09 01, 11:38)
Panašu, kad šis (pamkų pradžios, o ne šampano

) klausimas dar bus kedenamas tėvų susirinkime. Jei dabar susiformuos nauja dauguma ir nuspręs daryti nuo 8.00 - ką padarysi, draskytis dėl to nepulčiau, taikyčiausi prie daugumos.
Taigi visiems (o gal tik mums

) aišku, kad konfliktas ir nepasitenkinimas kilo būtent dėl to, kad kažkas vienas ar keli bandė pagal savo norus, o ne pagal daugumos nuomonę (balsavimo rezultatus) įvykius pakreipti reikiama linkme
Man irgi taip atrodo, kad bus šis klausimas nagrinėjamas dar ne kartą - tik svarbu, kad būtų sprendžiama argumentuotai, o ne remiantis emocijomis ir asmeninėmis ambicijomis
QUOTE(Salsa @ 2008 09 01, 11:38)
Bet keista kai pašneki su tėvais, kurių vaikai nebe pirmokai, gyvena netoli mokyklos, o išleisti vienus į pamokas - baisu. Maniškė pradėjo mokyklą lankyti 6ierių, iš mokyklos visada grįžta viena, o nueina gana dažnai viena. Gal aš per daug iš jos reikalauju, ar ką?
Viskas normaliai

Tiesiog esi (esat

) mama, kuri pasitiki savo vaiku, o tai mano manymu, tik pliusas auklėjant vaiką - juk ir jis jausdamasis, kad juo pasitikima, dar labiau nori pasitempti

Maniškė taip pat jau ir pirmoje klasėje retkarčiais, o praėjusiais metais kiekvieną dieną po prailgintos grįždavo pati (na rytais tai vis tiek teks dar ilgokai pavežioti

) Manau, kad bėda yra pačiuose tėvuose - bijoma perlipti per save ir savo vidines baimes

Matyt laikmetis toks ....Tarkim manęs visi dažnai nustebę klausia, kaip tu nebijai, kaip tu pasitiki

Yra dalykų, kurie kitus baugina ir stebina - bet man kažkaip nebaisu ir į parduotuvę išsiųsti, ir vieną palikti didžiuliame name ar išleisti su dviračiu važinėtis po rajoną, kurio dar pati gerai nepažįstu

Na kažkada turi ateiti toks apsisprendimo laikas...ir kuo greičiau, tuo mums mažiau naštos ant pečių lieka
O gal tai susiję su tuo kaip mus tėvai auklėjo
Manim irgi anksti pradėjo pasitikėti

Savarankiškas važinėjimas po miestą nuo 6-7 metų (pas mamą į darbą ar būrelius) kaip pagalvoju vienas juokas palyginus su tuo, kad tėvai pasitikėjo palikdami man (9-10 metų ) prižiūrėti sesers vaiką (nuo 6 mėn.) kol ji ryte (aš mokydavausi po pietų) į paskaitas eidavo

Bet tikriausiai dabar labiausiai kaltas laikmetis, kai visko bijoma...