kaip ir pas visas , taip ir pas mane ta pati problema - nusispardymas buvo. is pradziu kisau koldrytes krastus po ciuziniu, bet kai jau nelaike tada pasemiau sniuro du galus po koki sprindi ant jo uzveriau toki uzsegima (nezinau kaip jis vadinasi. na jis pavyzdziui naudojamas kelnese arba sijonui susegti virs uztrauktuki toks u formos uzsegimais su dviem ertmemis su siulu prisiuti prie medziagos. na tikiuosi supratot.), tada surisau galus, zodziu padariau 2 apskritimus, tada perliankiau per puse viena gala uzneriau ant kordrytes kamo o su uzsegimu apjuosiau lovytes strypa ir uzsegiau. (na manau supratot nes kitaip nemoku) (tada kai dariau dar nezinojau kad tokiu dalyku nusipirkti galima). ir mums

dalykelis. iki kokiu metu, o gal daugiau, nepamenu, visiskai nenusispardydavo. o veliau ismoko islipti, aisku ir jis kaip visi nenoredavo but uzklojamas, bet as nepasiduodavau ir savo pasiekdavau. budavo ir nuogas miegodavo ir viena kart issigandau nakty kad vaiko ner lovelej keliu vyra is sakau vaiko ner ir bijau ranka kist, nes jo lovele virs musu galvos. o pasirodo jis perejes i kita gala ir skersai atsigules, na poto dar daug tokiu fokusu buvo bet neissigazdavau
ir po siai dienai mes miegam su prirista kaldryte, ir jau koki 4 men jei jis islipa tai kai susala pats vel ilipa tiksliau sukisa kojas po koldra. o kartais uzkloju as. o miega aprengtas kaskur nuo puses metu su smelinuku. ziema ilgom rankovem ir kartais kojinem , nes ziurau kaip kambario temperatura, o vasara su trumpom rankovem smelinuku.