Aš pati esu pirmūnė 10 klasėje, retai būna metai, kai baigiu nors su vienu devintuku, paprastai vidurkis 10 būna, bet ir mokausi ne šiaip minutę kitą...
Gerai bent, kad šių metų kursas man kažkoks nežmoniškai lengvas atrodo... Pavyzdžiui, niekada šiais metais neteko ruoštis matematikos, anglų kalbos ar lietuvių kalbos kontroliniui - visada ateini ir parašai. Ir chemijai ne kasdien ruošiuosi, dažniausiai išvis ateinu nesiruošus - neturiu tam laiko. Mokytis (bet jau ne juokais) tenka tik fiziką, biologiją, geografiją ir istoriją - daug teorijos, per daug kažko neprimąstysi. Nors pačiai viskas lengvai einasi, bet matau, kaip vargsta kiti klasiokai, nors esam geriausia klasė mokykla (apie kitas bijau ir kalbėti - ką pasakyti apie žmones, kurių kontrolinio vidurkis yra 2,6? ar 4,3?). Kad ir šiandien: visi prieina vienas ar kitas klasiokas ir klausia, kaip tą uždavinį išspręst, kaip aną. Sėdi ir galvoji: viską sudėjus - atsakymas netoks, kažką atėmus - atsakymas netoks. Dalint, daugint, kelti kvadratu (nors tai ne prie ko) - nea... Taip ir nesupratom, kaip tą uždavinį išspręst...
Kitas pavyzdys: klasiokė visada dešimtukais mokėsi matematiką, viską suprato, labai gerai mokėjo. Šiais metais vos 8 ištempė, nors mokėsi... Ir aš jai aiškinau, ir mokytoja... Neaišku ir viskas.
Sunku mokytis.
Ypač, kai dienos programa tokia būna:
7:30 - 15:00 - mokykla.
16:00 - 19:00 - būreliai.
grįžti, tik pavalgai, su šuniu lauke pavaikštai - jau aštuonios, o pamokos dar nedarytos... Mokais.
Lengviau tiems, kurie nuo antros klasės žinojo, ko nori (pvz, visada žinojau, kad į ekonomiką stosiu - ir stosiu.) tada sieki to ir mokaisi, lengva. Ypač jei dar gabūmų turi. Nepasisekė per vėlai susiprast - kkukuok gegute tu raiboji, traukinys nuvažiavo. Korepetitoriam laiko nėra, o mokytis reikia...
Daug čia prirašiau ir dar ne viską išsakiau, vėliau tolesnę litaniją išdėstysiu












