cia jau virsune... suauges zmogus sedi mamai ant sprando... nei dirba, nei mokosi
Mano sūnui tik 14, bet už pamokų nelankymą jau dabar (jei galėčiau) sukraučiau terbelę. Paliks šiais metais kartoti kurso, gal bus pamoka, bet kažkaip abejoju 
Sukraukit jūs jo daiktus, kai bus išėjas ir pastatykit prie durų. Tegul keliauja 
vistiek grįš.
vistiek grįš.
QUOTE(Piračiukė @ 2010 04 17, 20:08)
teoriskai jus teisi. bet mama yra per minkstas zmogus, kad sukrautu savo sunui terbele 
Graudu skaityti,deja Jūsų mama jau seniai jį paleido nuo 8 kl. o dabar 18 metų staiga norite ,kad jis prisiimtų atsakomybę,kai jam niekad dėl nieko nereikėjo rūpintis,Jo ateitis be mamos tirštai miglota ir pati jaučiat...
Už mamą taip pat negyvenkite ir jos problemų nespręskite,geriau pasirūpinkite savo ateitimi,turite gerą pavyzdį...žinau ką sakau, deja iš asmeninės patirties,tarytum apie save skaityčiau,tik amžius ne tas...
Tikrai netylėčiau 
Košmaras, tokiai pedagogei iš darbo lekt laikas, maža nepasirodytų
Košmaras, tokiai pedagogei iš darbo lekt laikas, maža nepasirodytų
QUOTE(zilsta @ 2008 04 30, 23:57)
ji pradejo man pasakoti,kad pamirso namie spalvotus piestukus ir dar berniukas kazkoks pamirso,tai mokytoja atsistojo pries visa klase ir pasake : KAS GALI PASKOLINTI PIESTUKU SITIEMS UBAGAMS . TAi ji man dar kelias dienas kartojo,kad ji ne ubage,kodel mokytoja ja taip pavadino.
is mokyklos pradejo nesti blogus pazymius ( raides raso). tai as kalbejausi su dukra ir issiaiskinom,kad viskas tas prasidejo nuo to kai ji pasake mokytojai,kad greit jau nebesimokys sitoje mokykloje (mes kraustomes i kita vieta gyventi ir keisim mokykla).
is mokyklos pradejo nesti blogus pazymius ( raides raso). tai as kalbejausi su dukra ir issiaiskinom,kad viskas tas prasidejo nuo to kai ji pasake mokytojai,kad greit jau nebesimokys sitoje mokykloje (mes kraustomes i kita vieta gyventi ir keisim mokykla).
Paskaičiau ir išsigandau, nes pasirodė, kad žinau, apie kokią mergytę kalbama (po 1 kl. išėjo), o svarbiausia, pedagogės leksikonas labai girdėtas
Pati domiuosi klasės ir mokyklos gyvenimu, ne vien savo vaiku, kas skriaudžiamas, kas užgauliojamas, kaip mokytoja bendrauja su vaikais, kaip sprendžia jų tarpusavio konfliktus ir ar išvis sprendžia, nes nuo to priklauso atmosfera klasėje, o jiems juk mokytis kartu dar n metų. Jei matau neteisybę ir patyčias iš mokytojų pusės, einu aiškintis ir dėl svetimų vaikų, man gaila visų, nes būna, kad vaikai tiesiog nežino kam skųstis arba priima mokytojų užgauliojimus kaip normą, tėvams skųstis bijo, nes 'jei mokytoja mane apibarė, vadinasi, aš blogas', ir jie net nepagalvoja, kad mokytoja buvo neteisi (juk pedagogė! suaugęs žmogus! autoritetas! ji neklysta! ji nesikeikia!). Ir su vaikų tėvais pasikalbu, nes tėvai dažniausiai net nežino, ką pedagogės sau leido jų atžalų adresu. Teko ne kartą prašyti mokytojų, kad nevadintų vaikų storuliais, invalidais, debilais, glušiais, jų tėvų - vargšais ir t.t., nes mažiukai labai skaudžiai reaguoja į tokias replikas, tarkim, mokytoja negražiai pavadino vieną vaiką, bet išsigando visi - "kitą kartą mokytoja taip negražiai gali pasakyti ir man" Be to, mokytoja šitaip duoda bendravimo toną visoje klasėje ir man paskui keista, tiesiog juokas pro ašaras, kaip bando vykdyti mokyklinę Olweuso programą prieš patyčias, o per susirinkimus tėvams atsiskaitinėja, nors tu žinai, kokia situacija yra iš tikrųjų... Klasės mokytoja buvo ir mano vaiką negražiai pavadinusi (nesuprato dėstomo dalyko), grįžo verkdamas, man buvo šokas, nes visad mokiau ją gerbti, būti mandagiam, o štai gavom kaip skuduru per veidą. Kokie prisiminimai liks visam gyvenimui? Paskui mokytoja įraitė atsiprašymą į pasiekimų knygelę, bet, kaip sakoma, šaukštai po pietų, žala padaryta Pati buvau pradinukė tarybinėj mokykloj, bet tuometinės mokytojos niekad neleisdavo sau įžeisti vaiko (ne subarti, o būtent įžeisti!) Tiesiog tėvai turėtų laikytis išvien, informuoti vieni kitus, domėtis, kalbėtis, kas vyksta klasėje ir demonstruoti nepakantumą užgauliojimams, t.y. ir mokytojai, ir mokiniai turi jausti, kad tėvai seka situaciją klasėje ir netoleruoja patyčių - nei tarp vaikų, nei tarp vaikų ir mokytojų. Jei tėvai neaktyvūs, kreiptis į pavaduotojus, direktorius ir pan. Taip ir šiuo atveju (nors jau keli metai praėjo) mamytė turėjo ne likti nuošaly, o eiti drąsiai pas mokytoją ir pasikalbėti. Mokytojai būtų buvę gėda ir neįsivaizduoju, kad dukters byloje būtų atsiradęs netinkamas įrašas. Dabar, kaip sakoma, valdo ne įrašai, o mokinio krepšelis
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2010 09 29, 17:44)
Paskaičiau ir išsigandau, nes pasirodė, kad žinau, apie kokią mergytę kalbama (po 1 kl. išėjo), o svarbiausia, pedagogės leksikonas labai girdėtas Pati domiuosi klasės ir mokyklos gyvenimu, ne vien savo vaiku, kas skriaudžiamas, kas užgauliojamas, kaip mokytoja bendrauja su vaikais, kaip sprendžia jų tarpusavio konfliktus ir ar išvis sprendžia, nes nuo to priklauso atmosfera klasėje, o jiems juk mokytis kartu dar n metų. Jei matau neteisybę ir patyčias iš mokytojų pusės, einu aiškintis ir dėl svetimų vaikų, man gaila visų, nes būna, kad vaikai tiesiog nežino kam skųstis arba priima mokytojų užgauliojimus kaip normą, tėvams skųstis bijo, nes 'jei mokytoja mane apibarė, vadinasi, aš blogas', ir jie net nepagalvoja, kad mokytoja buvo neteisi (juk pedagogė! suaugęs žmogus! autoritetas! ji neklysta! ji nesikeikia!). Ir su vaikų tėvais pasikalbu, nes tėvai dažniausiai net nežino, ką pedagogės sau leido jų atžalų adresu. Teko ne kartą prašyti mokytojų, kad nevadintų vaikų storuliais, invalidais, debilais, glušiais, jų tėvų - vargšais ir t.t., nes mažiukai labai skaudžiai reaguoja į tokias replikas, tarkim, mokytoja negražiai pavadino vieną vaiką, bet išsigando visi - "kitą kartą mokytoja taip negražiai gali pasakyti ir man" Be to, mokytoja šitaip duoda bendravimo toną visoje klasėje ir man paskui keista, tiesiog juokas pro ašaras, kaip bando vykdyti mokyklinę Olweuso programą prieš patyčias, o per susirinkimus tėvams atsiskaitinėja, nors tu žinai, kokia situacija yra iš tikrųjų... Klasės mokytoja buvo ir mano vaiką negražiai pavadinusi (nesuprato dėstomo dalyko), grįžo verkdamas, man buvo šokas, nes visad mokiau ją gerbti, būti mandagiam, o štai gavom kaip skuduru per veidą. Kokie prisiminimai liks visam gyvenimui? Paskui mokytoja įraitė atsiprašymą į pasiekimų knygelę, bet, kaip sakoma, šaukštai po pietų, žala padaryta Pati buvau pradinukė tarybinėj mokykloj, bet tuometinės mokytojos niekad neleisdavo sau įžeisti vaiko (ne subarti, o būtent įžeisti!) Tiesiog tėvai turėtų laikytis išvien, informuoti vieni kitus, domėtis, kalbėtis, kas vyksta klasėje ir demonstruoti nepakantumą užgauliojimams, t.y. ir mokytojai, ir mokiniai turi jausti, kad tėvai seka situaciją klasėje ir netoleruoja patyčių - nei tarp vaikų, nei tarp vaikų ir mokytojų. Jei tėvai neaktyvūs, kreiptis į pavaduotojus, direktorius ir pan. Taip ir šiuo atveju (nors jau keli metai praėjo) mamytė turėjo ne likti nuošaly, o eiti drąsiai pas mokytoją ir pasikalbėti. Mokytojai būtų buvę gėda ir neįsivaizduoju, kad dukters byloje būtų atsiradęs netinkamas įrašas. Dabar, kaip sakoma, valdo ne įrašai, o mokinio krepšelis
Pati domiuosi klasės ir mokyklos gyvenimu, ne vien savo vaiku, kas skriaudžiamas, kas užgauliojamas, kaip mokytoja bendrauja su vaikais, kaip sprendžia jų tarpusavio konfliktus ir ar išvis sprendžia, nes nuo to priklauso atmosfera klasėje, o jiems juk mokytis kartu dar n metų. Jei matau neteisybę ir patyčias iš mokytojų pusės, einu aiškintis ir dėl svetimų vaikų, man gaila visų, nes būna, kad vaikai tiesiog nežino kam skųstis arba priima mokytojų užgauliojimus kaip normą, tėvams skųstis bijo, nes 'jei mokytoja mane apibarė, vadinasi, aš blogas', ir jie net nepagalvoja, kad mokytoja buvo neteisi (juk pedagogė! suaugęs žmogus! autoritetas! ji neklysta! ji nesikeikia!). Ir su vaikų tėvais pasikalbu, nes tėvai dažniausiai net nežino, ką pedagogės sau leido jų atžalų adresu. Teko ne kartą prašyti mokytojų, kad nevadintų vaikų storuliais, invalidais, debilais, glušiais, jų tėvų - vargšais ir t.t., nes mažiukai labai skaudžiai reaguoja į tokias replikas, tarkim, mokytoja negražiai pavadino vieną vaiką, bet išsigando visi - "kitą kartą mokytoja taip negražiai gali pasakyti ir man" Be to, mokytoja šitaip duoda bendravimo toną visoje klasėje ir man paskui keista, tiesiog juokas pro ašaras, kaip bando vykdyti mokyklinę Olweuso programą prieš patyčias, o per susirinkimus tėvams atsiskaitinėja, nors tu žinai, kokia situacija yra iš tikrųjų... Klasės mokytoja buvo ir mano vaiką negražiai pavadinusi (nesuprato dėstomo dalyko), grįžo verkdamas, man buvo šokas, nes visad mokiau ją gerbti, būti mandagiam, o štai gavom kaip skuduru per veidą. Kokie prisiminimai liks visam gyvenimui? Paskui mokytoja įraitė atsiprašymą į pasiekimų knygelę, bet, kaip sakoma, šaukštai po pietų, žala padaryta Pati buvau pradinukė tarybinėj mokykloj, bet tuometinės mokytojos niekad neleisdavo sau įžeisti vaiko (ne subarti, o būtent įžeisti!) Tiesiog tėvai turėtų laikytis išvien, informuoti vieni kitus, domėtis, kalbėtis, kas vyksta klasėje ir demonstruoti nepakantumą užgauliojimams, t.y. ir mokytojai, ir mokiniai turi jausti, kad tėvai seka situaciją klasėje ir netoleruoja patyčių - nei tarp vaikų, nei tarp vaikų ir mokytojų. Jei tėvai neaktyvūs, kreiptis į pavaduotojus, direktorius ir pan. Taip ir šiuo atveju (nors jau keli metai praėjo) mamytė turėjo ne likti nuošaly, o eiti drąsiai pas mokytoją ir pasikalbėti. Mokytojai būtų buvę gėda ir neįsivaizduoju, kad dukters byloje būtų atsiradęs netinkamas įrašas. Dabar, kaip sakoma, valdo ne įrašai, o mokinio krepšelis pritariu
musu mokytoja aciu dievui buvo normali. 
Na, mano mokymosi kreive buvo vos ne kardiograma 
pirmoj - pirmune, antroj visiskas dugnas (su pirmune niekas draugaut nenorejo, bet reikalai vis tiek nepasitaise, atsiskyrele buvau iki kokios 9 kl.). Po to kylu, truputi krentu, vel kylu. Stipriausias noras nesimokyti buvo kai tevai ziauriai spaude. Del kiekvieno pazymio (9 buvo per mazai, penketukais abu buvo baige). Veliau tetis suprato (literaturos deka), kad geri pazymiai mokykloje tikrai nera pats svarbiausias dalykas, tai gi paziuredavo mano semestro pazymius ir nk. Pasimokyt su juo buvo daug maloniau, nei su mama. Mama spaude iki kokios 10 kl. Kad tai labai padejo, nepasakyciau, specialiai nesimokydavau (nuolat buvo kalbama kaip mano sese, tevai, brolis, pussesere gerai mokesi. Dzin, kad brolis du kartus po menesio nepraneses tevam mete studijas...). Dabar nieko, paziuri i semestra, pakomentuoja, kad reiketu geresnio pazymio is dalyko, kuris maziau nei 10. Kai ankciau man budavo kalama, kad mokaisi sau ir bla bla bla as to nespratau. Tik kai atleido vadzias, paciai pasidare geda del prasto pazymio, tai noro daugiau mokytis (tiesa, megstu patinginiaut ). Nesuprantu tevu, kurie su kocelais ir ir kirviais vercia sedet prie pamoku visa diena, nors vaikas ir pats supranta ir nori mokytis (nekalbu apie tinginius)...
pirmoj - pirmune, antroj visiskas dugnas (su pirmune niekas draugaut nenorejo, bet reikalai vis tiek nepasitaise, atsiskyrele buvau iki kokios 9 kl.). Po to kylu, truputi krentu, vel kylu. Stipriausias noras nesimokyti buvo kai tevai ziauriai spaude. Del kiekvieno pazymio (9 buvo per mazai, penketukais abu buvo baige). Veliau tetis suprato (literaturos deka), kad geri pazymiai mokykloje tikrai nera pats svarbiausias dalykas, tai gi paziuredavo mano semestro pazymius ir nk. Pasimokyt su juo buvo daug maloniau, nei su mama. Mama spaude iki kokios 10 kl. Kad tai labai padejo, nepasakyciau, specialiai nesimokydavau (nuolat buvo kalbama kaip mano sese, tevai, brolis, pussesere gerai mokesi. Dzin, kad brolis du kartus po menesio nepraneses tevam mete studijas...). Dabar nieko, paziuri i semestra, pakomentuoja, kad reiketu geresnio pazymio is dalyko, kuris maziau nei 10. Kai ankciau man budavo kalama, kad mokaisi sau ir bla bla bla as to nespratau. Tik kai atleido vadzias, paciai pasidare geda del prasto pazymio, tai noro daugiau mokytis (tiesa, megstu patinginiaut ). Nesuprantu tevu, kurie su kocelais ir ir kirviais vercia sedet prie pamoku visa diena, nors vaikas ir pats supranta ir nori mokytis (nekalbu apie tinginius)...
Man tai istiesu juokinga kai 8 ir vyresniu vaiku tevai kisasi i vaiku pamokas tikrina atsiverte kas uzduota ar pan. 
na nezinau manau jau tokio amziaus visi suauga ir supranta, kad be mokslu bus ragai. beje, nieko tie desimtukai neirodo... 
prie algos, bet koki darba dirbant tau neprides 50lt, akd kazkada chemija mokejai 10, taip ne buna visko juk pasitaiko, ne vien tingulys...
tikrina atsiverte kas uzduota ar pan. na nezinau manau jau tokio amziaus visi suauga ir supranta, kad be mokslu bus ragai. beje, nieko tie desimtukai neirodo... prie algos, bet koki darba dirbant tau neprides 50lt, akd kazkada chemija mokejai 10, taip ne buna visko juk pasitaiko, ne vien tingulys...
Gal yra mamyčių susidūrusių su šia problema ir sėkmingai ją išgyvendinusių? Gal galėtumėt padėt, patart pamokyt? Norisi vaiką išleist pasiruošusį į mokyklą, bet kaip įdėt vaikui į galvelę, kad reikia mokytis? Į kompromisą leidžias tik trumpam, kol nepamiršta. Nesusikaupia, tingi.
QUOTE(Neringa.Bileisaite @ 2011 01 30, 17:21)
Gal yra mamyčių susidūrusių su šia problema ir sėkmingai ją išgyvendinusių? Gal galėtumėt padėt, patart pamokyt? Norisi vaiką išleist pasiruošusį į mokyklą, bet kaip įdėt vaikui į galvelę, kad reikia mokytis? Į kompromisą leidžias tik trumpam, kol nepamiršta. Nesusikaupia, tingi.
Bet atsakymo neturiu, tik noriu pasakyti, kad turiu tokia pat problema, darzelyje vis sakydavo, kad paaugs (ateis laikas) ir viskas susitvarkys, bet jau pirmoke, o situacija nesitaiso, nesusikaupia nors tu ka, domina viskas isskyrus moksla, viska ka reikia (is pamokines puses) padaro ir gerai padaro, bet tai daug nervu kainuoja mokytojai ir man. Ieskau info bet nieko konkretaus sia tema dar neradau.Gal atsiras gudresniu mamu
