Įkraunama...
Įkraunama...

Ar jūsų vaikai nori eiti mokyklon?

Apklausa: vaikui eiti į mokyklą: (66 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
QUOTE(Mantė @ 2006 03 14, 13:11)
tai va butent, jei bijotu tai ir begtu bebe.gif ale tikriausia nesibijosi mamos  ax.gif  biggrin.gif

ir mokytoja nepiktybinė, jei palyginčiau su krikštaduktės mokytoja wink.gif Kažin kaip turėtų elgtis mokytoja, kai visi 25 mokiniai norėtų pirmauti ir dar būtų kas kelias minutes giriami - kartoju, dirbau kartą toje klasėje, maniškė tyli pelytė palyginus su kitomis mergaitėmis wink.gif
Atsakyti
QUOTE(dara @ 2006 03 08, 13:11)
Šiaip tai labai keista situacija, manyčiau, čia jau mokykla "perspjovė" pati save. Tavo vietoj tik mokyklą keisčiau. Pati mokytojauju ir labai gerai žinau , kad jei jau vaikas neranda kalbos su mokytoju, tai neranda. Ir bėda- ne vaikas, nes jis VAIKAS, o suaugęs žmogus... O dėl kalbos- pasirinkit mažesnę mokyklą ir mokytojai padės išspręsti tą klausimą. Štai ir pas mus į 8 kl. buvo atėjusi mergaitė su prancūzų kalba. Padėjom, pasivijo, baigė vidurinę... Iš tiesų, tai man tavo vaiko gaila- užsisės ant jo... Šiaip šiuo atveju aš- tavo pusėje. Smagu, kad teisėja buvo žmogus, o vaikui padėti reikia. Tik apie jūsų mokyklą tiek gero girdėjau, ir mokytojų keletą visai neblogų pažįstu.. g.gif Nusivyliau...

Nežinau, gal tau neužkliuvo už akies, bet aš jau rašiau, kad į kitą mokyklą buvau nuėjusi. Nepriėmė, nors yra nedidelė ir laisvų vietų ten daugiau nei reikia, mokykloje tik 300 mokinių.
Atsakyti
Vienu žodžiu, aš jau esu tokioje neviltyje, kad pasikart belieka. Mane greičiau į Panevėžio moterų kalėjimą uždarys, nei mano sūnus liausis lakstęs iš pamokų. Išeikvojau visus būdus, kuriuos tik leido mano fantazija ir kišenė:
1. Kalbėjau gražiai
2. Kalbėjau negražiai
3. Aiškinau gyvenimo perspektyvas, tiksliau, neperspektyvas
4. Vedžiau į policiją
5. Nenupikau joišsvajotų kerzų, bet pažadėjau nupirkti, jei nelakstys iš pamokų ir bent patenkinamai užbaigs mokslo metus.
6. Nusamdžiau auklę, kad jis ruoštų pamokas. Ruošia, bet neaišku, ką ruošia, nes į mokyklą tai neina ir kas užduota nežino.


Paskambino man auklėtoja ir pranešė, kad manęs vėl laukia teismas. Na ir kas? Mane nubaus, o aš sūnaus nebesusigrąžinsiu. Praradau jį.

Kaip skaudu pripažinti, kad aš auginu konteinerių revizorių. Ir tai geriausiu atveju. Kad tik blogiau nebūtų.

Jis lieka tretiems metams šeštoj klasėj. O tai reiškia, kad jis amžiams lieka šeštoj klasėj, nes netikiu, kad ūsuotas bernas, kuriam jau mergos rūpi, kitais metais trins suolą kartu su "kalakolčikais".

Pasiguodžiau, nes netikiu, kad dar turite kokių nors pasiūlymų šioje situacijoje
Atsakyti
Smurka, užuojauta tau.
Laksčiau iš pamokų, ir visko buvo, bet truputį vėliau (aštuntoj-devintoj klasėj), ir be to, čiurlionkėj leistinas "stilius" toks buvo, net pažymių knygelės kaip tokios aštuntoje klasėje neturėjau.
Vieną tokį "veikėją" kaip taviškis iš mano klasės teta pradėjo lydėti į mokyklą ir prižiūrėti kiekvieną pertrauką, kad eitų kur reikia. Koridoriuose kildavo baisūs skandalai, jis rėkdavo ant savo tetos ir visąlaik lakstydavo ir slapstydavosi.
Aš per mažai tavo žinučių skaičiau, kad suvokčiau "kompleksinį vaizdą", tačiau energijos šios problemos sprendimas tikrai daug pareikalaus. Labai linkiu sėkmės.
Atsakyti
QUOTE(Ir Guste @ 2006 05 22, 15:29)
Smurka, užuojauta tau.
Laksčiau iš pamokų, ir visko buvo, bet truputį vėliau (aštuntoj-devintoj klasėj), ir be to, čiurlionkėj leistinas "stilius" toks buvo, net pažymių knygelės kaip tokios aštuntoje klasėje neturėjau.
Vieną tokį "veikėją" kaip taviškis iš mano klasės teta pradėjo lydėti į mokyklą ir prižiūrėti kiekvieną pertrauką, kad eitų kur reikia. Koridoriuose kildavo baisūs skandalai, jis rėkdavo ant savo tetos ir visąlaik lakstydavo ir slapstydavosi.
Aš per mažai tavo žinučių skaičiau, kad suvokčiau "kompleksinį vaizdą", tačiau energijos šios problemos sprendimas tikrai daug pareikalaus. Labai linkiu sėkmės.

Aš neturiu galimybių kiekvieną dieną atvesti vaiką į mokyklą ir jį visą dieną stebėti. O jei jis liks šeštoj klasėj kartoti kursą, abejoju, ar apskritai kas nors jį į mokyklą benuves. Jis nebeis ir viskas
Atsakyti
Situacija tikrai nepavydėtina. Tik vilties nenustok, nes tai baisiausia.

O ką pats sūnus kalba? Ką pats siūlo savo situacijoje? Negi nesupranta, kad mokyklą bent iki 16 metų tai reiks lankyti? Negi ir nori turėti tik 5 klasių baigimo pažymėjimą?
Atsakyti
QUOTE(RamuneM @ 2006 05 22, 15:42)
Situacija tikrai nepavydėtina. Tik vilties nenustok, nes tai baisiausia.

O ką pats sūnus kalba? Ką pats siūlo savo situacijoje? Negi nesupranta, kad mokyklą bent iki 16 metų tai reiks lankyti? Negi ir nori turėti tik 5 klasių baigimo pažymėjimą?

Jis nežino, kodėl taip elgiasi. Ir neaišku, ką jis galvoja ir ar iš viso ką nors galvoja. Ta tema jis su niekuo nebendrauja.

Dar man patarė gaut siuntimą pas psichiatrą, ns gali būti, kad čia jau gilesnės problemos, psichologai jų nebeišspręs. bet šeštą klasę pabaigt vis tiek norėtųsi
Atsakyti
QUOTE(Smurka @ 2006 05 22, 16:48)
Jis nežino, kodėl taip elgiasi. Ir neaišku, ką jis galvoja ir ar iš viso ką nors galvoja. Ta tema jis su niekuo nebendrauja.

Dar man patarė gaut siuntimą pas psichiatrą, ns gali būti, kad čia jau gilesnės problemos, psichologai jų nebeišspręs. bet šeštą klasę pabaigt vis tiek norėtųsi

Tuomet kol jis pats neprakalbės, problemos spręsti nėra kaip. Gal tavo taikyti sprendimo būdai jo problemas dar labiau užaštrina, negali žinoti. Aš dabar tavo vietoj sutelkčiau visas jėgas surasti būdą kaip jį prakalbinti ta tema. Tik tuomet kai žinosi ką jis galvoja, galėsi galvoti kaip padėti. Jei rimtai psichologai nekalbėjo, tai pradėk nuo jų. Tik nepradėk nuo mokyklos psichologo, nors ir koks jis būtų geras, nes kol neaiškios priežastys, tai bet kas susiję su mokykla jį dar labiau gali užverti ir skatinti nekalbėti.
Tau stiprybės ir nenuleisk rankų.
Atsakyti
QUOTE(RamuneM @ 2006 05 22, 16:04)
Tuomet kol jis pats neprakalbės, problemos spręsti nėra kaip. Gal tavo taikyti sprendimo būdai jo problemas dar labiau užaštrina, negali žinoti. Aš dabar tavo vietoj sutelkčiau visas jėgas surasti būdą kaip jį prakalbinti ta tema. Tik tuomet kai žinosi ką jis galvoja, galėsi galvoti kaip padėti. Jei rimtai psichologai nekalbėjo, tai pradėk nuo jų. Tik nepradėk nuo mokyklos psichologo, nors ir koks jis būtų geras, nes kol neaiškios priežastys, tai bet kas susiję su mokykla jį dar labiau gali užverti ir skatinti nekalbėti.
Tau stiprybės ir nenuleisk rankų.

Ir pas mokyklos psichologus buvom, ir pedagoginėj-psichologinėj tarnyboj buvom. Manau, kad čia jau nebe psichologinės problemos
Atsakyti
Gal ir neblogai į specialistą kreiptis. Man savo laiku padėjo psichologė. Mama nuvedė - "va, maždaug, nesusikalbu, nesitvarko, neklauso etc.", o psichologė pradėjo nuo visai kitų dalykų: kur gyvenate, po kelis kambary ir pan. Štai ir išaiškėjo, kad labiau tai ne mano buvo, o tėvų problemos. Mama buvo nepatenkinta, aš apsižliumbiau, išėjau ir daugiau ten nėjau, bet padėjo iš tikrųjų.
Nujaučiu, kad tavo bambliui problemų kamuoliukas ne ką mažesnis nei man tada buvo. O kuo daugiau nelankai, tuo sunkiau adaptuotis... Žodžiu, sėkmės iš tiesų.
Atsakyti
Perskaičiau visą temą...Smurka,kad tu žinotum,kaip tave suprantu,turiu su savo sūnum tokių problemų,tik jis vyresnis.Mokyklas keitėm,pas psichologus vaikščiojom,kurį laiką net nedirbau-prižiūrėjau savo sūnų blink.gif .
Dar pas mus problema-vaikas nuolat meluoja.Dabar įsivaizduoju,kaip visi čia puls aiškinti mano auklėjimo klaidas,nesakau,kad jų nėra,bet sunku paaiškinti,kodėl vieni vaikai panašiose situacijose elgiasi vienaip,kiti kitaip...Turim dar vieną jaunesni vaiką-nu tai ta visiška priešingybė(kaip dažnai būna)pirmūnė šokėja,protinguolė.
Jei Smurkos problemos dar gana šviežios,tai mūsų gana senos.Jau buvom visai išsikankinę,tiesiog gedulas namie būdavo po kiekvieno kontakto su aukėtoja ar kokia kita mokytoja,nes sūnus namie geras,paslaugus(įsivaizduoju ,kad visi tėvai taip mano),ir vis žadėdavo,kad jau nuo šiol viskas bus gerai,lankys pamokas irt.t.
Jautėm,kad prarandam vaiką,kartą psichologė man patarė,tiesiog nebeduoti jam galimybės mums sumeluoti.Tai yra pradėjom neklausinėt,kaip sekasi,net nesiteiravom,kaip išlaikė 10kl.egzaminus,bet nuolatos rodėm dėmesį jo visokiems hobiams(nesuskaičiuojamai galybei).Nežinau,ar ta taktika gera,gal tik man pačiai ramiau,bandau vaidint abejingą-atseit"kaip pasiklosi,taip išmiegosi".Bijau siaubingai,kad susigadins ateitį,bet jau nebežinau,ko griebtis
Va kiek privariau....laikykis Smurka,stiprybės
Atsakyti
Po paskutinio pabėgimo, kai aš žliumbiau visą dieną, jis grįžo namo ir gavo velnių nuo mano diedo (jis nera jam tėvas). Po pokalbio su juo, sūnus mane paliko ir išėjo gyvent pas tėvą.

Rytais grįžta, pavalgo, mes dar spėjame keliais sakiniais persimesti. Paklausiau, kiek ilgai gyvens pas tėvą, ar jau visam laikui pas jį išėjo. Jis atsakė, kad gyvens pas tėvą tol, kol aš neišsiskirsiu su diedu blink.gif Va, kur problema doh.gif
Atsakyti