QUOTE(Smurka @ 2006 05 24, 16:13)
Nežinau, apie ką jiedu šnekasi, bet tėčiui bus dar sunkiau nei man. Jis gi faktiškai jo neaugino ir neauklėjo ir niekada nesidomėjo, kaip jam sekasi. Per didelės spragos jų bendravime
Uzuojauta.
O tu pati nebandei praeiti kokio psichoterapijos kurso ar paieskoti tevu grupiu (mano ziniomis, vykdomos visokios programos, kartais net moketi uz tai nereikia, visokie saugaus vaiko centrai ir pan.). Galu gale, juk tavo profesija leidzia susirinkti informacija, kokiomis priemonemis narkomanai ar kiti delingventiski vaikai sugeba atsitiest (gi yra sodybos, yra su jais dirbantys zmones ir pan.)
Manau, kad tavo pacios savijautai butu naudinga, kad kazkas palaikytu, patartu ir perziuretu butent tavo, o ne sunaus, savijauta ir elgesio modelius. Vaikas yra labai svarbi musu dalis, bet jei viskas sukasi taip, kad jis kelia skausma, gal naudinga ir paciai ismokti su tuo skausmu tvarkytis ir nepakabinti gyvenimo ant jo. Yra gi ir seimos psichoterapija.
Siuntimas pas psichiatra, jei papulsite pas eilini daktara, bus skaudus ir su pasekmemis - jie lengvai raso slopinancius vaistus, skirsto diagnozes, ir dar lengviau itraukia i iskaitas. Siuo ateju geriau butu eiti be siuntimo pas mokama, bet gera ir rekomenduota specialista, kuris nuo dusios konsultuotu, o ne klijuotu diagnozes.