Agresyvus palaidas svetimas šuo

truputi nuklysiu i sona nuo temos, bet nedrisciau garantuotai sakyti, kad pitbuliai/stafai buvo veisiami siekiant geresnio sukandimo. koviniuose sunyse labiausiai vertindavo ju istverme ir game'a (uzsispyrima kovoti iki paskutinio kraujo laso, nora kautis su priesininku, neziurint i skausma, suzalojimus). sunu kovose svarbiausia buvo ne kuo stipriau sukasti, bet priversti priesininka pasiduoti. na greiciausiai sukandimas ir sios charakterio savybes daznai eidavo kartu, tad turime, ka turime

Nu taip. ir todėl anglų budogus maišė su terjerais (jei neklystu), nes kas jau kas, bet tie tai tikrai minėtom savybėm pasižymi + dar judrumas. pavyzdžiui mūsų apylinkėse didžiausiais psichas (ne blogaja to žodžio prasme) yra jacht terjeras (kaip ten rašosi teisingai pavadinimas) - jis niekada nenusileis. Į skausmą jie irgi reaguoja minimaliai). Labai gerai atsimenu kaip prieš gerus 15 metų, kai su vet. klinikom buvo prastai, pas mus į namus atvežė foksiuką, kuriam šernas su iltim pilvą buvo perdrėskęs (mama mano medikė). daug kas netiki, bet pilvą jam užsiuvo virtuvėj ant stalo ir be jokių narkozių, jį tik reikėjo palaikyt truputį. šeimininkas pasakojo, kad po dviejų dienų jau lakstė

Taip. Manau terjeru veisejai ar net savininkai sutiks su manimi, kad didel dalis terjeru pasizymi judrumu, uzsispyrimu ir neretai didesne ar mazesne agresija sunims, kitiems gyvunams.

Galiu patvirtint. pati 11 metų gyvenau su erdeliu, tai kai eidavo pjaut katinų (deje taip buvo) tai nereaguodavo į nieką, visas snukis būdavo apdraskytas, o tam dzin. užsisigdavo, taip, kad kol nepatvarko katinėlio , tol nepasiduos. o kiek kartų jam arklyskaime yra spyręs - nuskrenda atsijungęs, po kiek laiko pašoka ir pirmyn toliau vaikytis.

Aš jau savo ankstesniam poste minėjau savo fokso sukandimą, taigi tai tik tvirtinu. Lygiai taip pat ir jo absoliutų nejautrumą skausmui - stipriai timpteltas su pavadėliu (auklėjimo tikslais) yra ne vieną kartą skridęs, trenkęsis į žemę ir pan, bet po akimirkos vėl toliau laksto kaip beprotis ir nė ja nė motais, kad jis ką tik gan skaudžiai žnektelėjo..
Na mūsų foksas nemedžioja, tai jo agresija kitiems gyvūnams nelavinama (čia taip tikslingai pasirinkom), tai lyginant su kitais foksais, sutiktais tiek gatvėje, tiek parodose ( bei ypatingai medžiotojų veistais, kurie dar norėdami "papiktinti" foksus kartais juo su jagdterjerais (šitaip rašosi šita veislė ) pamaišo) mūsiškis tikras draugelis, bet bet kokiu atveju gyvenant daugiabutyje (beje apie tai turėtų ir vykti ši diskusija ) reikia imtis visų priemonių, kad šuo negąsdintų jo gyventojų (antsnukis dideliam šuniui, laikyti už trumpo pavadėlio šalia esant žmonėms ir pan.), veislės agresyvumas ar ne yra visiškai ne prie ko (beje mano manymu pati agresyviausia ir nenuspėjamiausia veislė yra mišrūnai). Reikia mokytis tiesiog šunų laikymo kultūros. Daugiabutyje natūraliai pasitaiko didesnė koncentracija šunų nemėgstančių ir bijančių žmonių, reikia gerbti juos ir tiek.

Beje dėl retriverių - čia nelabai seniai buvo plačiai nuskambėjęs atvejis, kai šuo berods Prancūzijoje, nugraužė moteriai pusę veido, čia sudalyvavo ne kas kita, o retriveris. Neįsigilinus dėl ko jis taip pasielgė peršasi išvada - žmogėdra.. o jis vargšas tik norėjo prižadinti "apsinarkašinusią" savo šeimininkę..

Galiu patvirtinti tai, kas buvo pasakyta apie medžioklinių terjerų sukandimą, nejautrumą skausmui ir, kaip aš vadinu, aršumą. Beje, kažkada viename pokalbyje pitbulio šeimininkas išreiškė susižavėjimą jagdterjerų kovinėmis savybėmis. O jei teks apsilankyti medžiotojų parodose, atkreipkite dėmesį, kad dauguma jagdterjerų - su antsnukiais.

Panašus atvejis prieš kažkiek metų buvo ir Lietuvoje. Tik veislė kita. Bulterjerė tiek stengėsi prižadinti netekusią sąmonės šeimininkę, kad nulaižė pusę veido. Moteris apako. Bet savo šuns nekaltino.

Kažkodėl diskusija vėl nukrypo į konkrečių veislių kaltinimą būtom ir nebūtom nuodėmėm.
Rašysiu šiek tiek padrikai, bet gal bus suprantama.
Mano nepamirštamas Plantas buvo absoliučiai neagresyvus žmonėms. Tikrai. Tačiau visada iš buto išvesdavau jį su antsnukiu. Paprasčiausiai yra žmonių, kurie bijo, pvz., viena kaimynė, sutikusi mus, pažaliuodavo ir prisispausdavo prie sienos. Ji pati suprato, kad bijoti nėra ko, šuo neagresyvus, su antsnukiu, visada atitraukiu jį ir praleidžiu, net juokėsi pati iš savęs - tačiau nieko negalėjo padaryti. Bijojo ir viskas. Tai jos teisė - aš, pvz., bijau drugelių ir žviegiu, jei arti priskrenda. O juk drugelis neturi dantų!

Kartais pas mano kaimynus atvažiuoja giminaičiai su labai gražia Stafordšyro terjere. Kartą mačiau kaip jie grįžo iš parodos su taurėm ir krūva prizų. Vedžioja ją tvarkingai, su pavadžiu ir antsnukiu. Nepaisant to, mačiau, kaip kaimynai šeimininkus aprėkė - nevedžiokit čia savo žudiko!

14 metų pitbulis kaimynystėj. Kovinis tikrąja to žodžio prasme. Kai jam buvo 6 metai, jis pasidarė nereikalingas ankstesniems šeimininkams - laimė, atsirado žmogus, kuris priglaudė. Idealus paklusnumas. Nulis dėmesio į smulkius provokatorius. Vis dėlto šeimininkas vengia susitikimų su kitais šunimis.

Prieš kokius 12 metų mano dukra, dar visai vaikas, eina pas mane į darbą. Su šunimis moka elgtis nuo mažens, negąsdina, nelenda ir neprovokuoja. Iš tarpuvartės išlekia maždaug pekino dydžio dvornius. Loja. Ji eina ramiai, nekreipdama dėmesio. O jis lodamas vejasi kol įsidrąsina, ir sega į koją.

Ir pabaigai - tikriausia girdėjote apie incidentą, neseniai įvykusį Klaipėdoje, kai šuo apkandžiojo 6 metų mergaitę. Pacituosiu vieno patyrusio kinologo ir veisėjo žodžius:

Kadangi temos apie šunų laikymo taisykkles beveik mirę, galvoju, gal kam bus įdomu. kKadangio artėja savivaldybių rinkimai, tai nusprendėm su draugu pasiaiškinti kokios politikų nuostatos šiuo klausimu ir išsiuntinėjom į štabus klausimuką ką mano apie šunų lakymo taisykles. kol kas yra tik vienas atsakymas iš Tevynės sąjungos:
"Laba diena, p.***,
po to kai buvo patvirtintos naujos redakcijos Gyvunu auginimo ir laikymo
taisykles Savivaldybes pareigunai jau po poros menesiu turejo isnagrineti
gyventoju pasiteiravimus del ivestu naujoviu ir parengti galimus taisykliu
pakeitimus. Visgi miesto Tarybos posedyje jie nebuvo patvirtinti. Sutinku,
kad kai kuriuos taisykliu punktus galima butu perziureti, taciau ir sunu
augintojai neturetu pamirsti, jog jie yra atsakingi uz kitu asmenu
sauguma. Juk ziniasklaidoje vis pasigirsta pranesimu apie sunu
sukandziotus zmones, dazniausia vaikus. O Jusu pastebejimai jau itraukti
sprestinu klausimu sarasa.

Pagarbiai
Kestutis Masiulis"Tipiškas politinis

O kiek laiko? Auklėkit, į dresūrą veskit , kad paskui ramiai gyvent būtų galima. Pabauskit (as nekalbu apie musimą, bet truktelt gerai už ankaklio kartu su komanda Fu ne tik galima, bet ir reikia jei taip išsidirbinėja, socializuokit)

Tai, kad jis klauso tik mano vyro. Tiesa, kai jo nėra namie - klauso ir manęs. Mes, kaip bausmę, nadojame laikraštį. Ne visuomet suduodame jam per užpakalį, dažniausiai užtenka, kad tiesiog laikau jį rankoje ir trinkteliu per kitą savo ranką. Jis gudruolis viską supranta. Užtenka tik balsą pakeltį ar pirštu pagrąsinti - pradeda žiūrėti į tave tokiomis nekaltomis akutėmis, pradeda slėpti savo užpakalį ir dar letena akis savo prisidenginėja. Paskui bučiuotis lenda.
Kas dėl socializacijos - loti ant visų jis visai neseniai pradėjo. Šiaip jį galėjo glostyti visi kas nori. Kiemo vaikai praktiškai užkankindavo jį savo bučiniais. Pas mus bet kas įeiti ar išeiti gali - nepuola, pribėga vizgindamas uodegą ir prašosi paglostomas arba gula ant nugaros, kad pakasytų. Kieme ant kitų sunų nepuola, atvikščiai, eina link jų vizgindamas uodegą ir žaisti nori. Bet kiti šunys jį puola, vyresni. Ir kačių nesivaiko - pasakai fu ir praeina, kaip pro tuščią vietą. Iš pažiūros jis pakankamai ramus ir veterinarai tai pastebėjo, bet kartais jo elgesys man nepatinka.

Tai lupt ir nereikia, o dygliuoto griebtis tada kai smaugiamas nepadeda. Kai pradeda rautis ant ko nors tai tiesiog staigiu ir stipriu judesiu truktelt už pavadžio ar antkaklio kad žagteltų arba už pakarpos papurtyt (kartu su fu. normaliai, bent jau mūsiškiui užteko taip padaryt keletą kartų. po to tik žodžių užtenka), o mušt tai nereikia net laikraščiu (čia mano tokia nuomonę), nes paprastai šunys tą judesį įsidėmi ir kartais gali arba pult pamatę iškeltą ranką, jei sugalvoja, kad jie čia viršininkai arba pradėt bijot, gūžtis - tada jau koks ten sargas?

Šiaip tai čia ne apie antsnukius kalbėti reikia ir ne apie tai gint ar ne gint šuns užpultą vaiką ar kitą šunį (pati ne kartą esu į šuniškas "drakes" įsivėlus - ir smaugiau už ankaklio, ir spardžiau - tiesiog natūrali reakcija, o kad nelabai protinga, tai tik vėliau pagalvoji ), o apie šuns šeimininko atsakomybę, nes būtent jis yra atsakingas už tai, kad šuo nebūtų agresyvus, kad būtų gerai išmokytas, kad negąsdintų aplinkinių ir nekeltų jiems pavojaus. (aš nekalbu apie pusdurnes bobeles - skandalistes, kurios pamatę miške ar laukuose šunį kuris yra už 50 m ir į jas nereaguoja, pradeda klykaut ir rėkaut apie visokias taisykles, policijas, nuodus ir šautuvus). Nesamonė, kad visur ir visada visi šunys turi būt su pavadžiu ir antsnukiu, bet jei jau kas nors nesugeba sukontroliuot savo šuns, tie dalykai turi būt privalomi. Tikrai žinau, kad jei mano šunius pasidarys agresyvus, tie daiktai lydės jį visą gyvenimą, taip pat žinau, kad jis toks nepasidarys, nes su juo yra dirbama, jis auklėjamas ir mokomas. būtent tuo, manau, pasireiškia meilė gyvūnui, o ne išvažiavimu iš miesto į kokias dykras ir voljero pastatymu, kaip, kad buvo teigiama vienoje iš žinučių.

Kokia nesąmonė? Viešose vietose tas privaloma. O ar taisyklės patinka ar ne kitas klausimas. Apie tuščias taigas ar miškus aš lyg ir nekalbėjau, nors pasitikėt gyvūnu besąlygiškai vis tik pernelyg neapdairu - pati žinau vieną taikuolį , kuris va po kelių metų šiaip ėmė ir sumąstė eilę metų pažįstamai, ją maitinusiai moterai į ranką įkąst (pati mačiau - priėjo taip kaip ir daugelį kartų prieidavo). O iki tol su juo vaikai žaidė. O dabar vėl taikus - antrus metus jau..
Šuns elgesio neužprogramuosi. Vaiką va auklėji auklėji ir tai ne visada (ar nevisai) tokius kokių tikies rezultatus gauni, o čia gyvūnas...Būna po eilės metų ima ir nustebina. Tik nebūtinai maloniai.