Skyrybos

Tavo mama matyt yra is tu moteru kur- bile tik vyras namuose, ji taves neuzjaucia, nes nesuvokia, kad gali buti vyras -nuostabiu partneriu.
O kodel gailiesi kad yra kitas zmogus salia???? Del apkalbu, kad tipo susiradai kita ir skiriesi ? Spjauk i tai....svarbiausia kad tavo sazine rami. Kito zmogaus nepakeis niekas, jei jis to nenori, ypac tokio vyro, kuris nesugeba moters gerbti.

Tai vat būtent... Bus apkalbų jei kas pamatys... Tuo labiau skiriuosi dėl vyro kaltės, kad paskui nepaduoda ieškinio ir vyras, kad aš jam neištikima ir pan...
Bet juk negalėjau numatyt, kad pradėjus skyrybas su kažkuom susipažinsiu...

labai įdomu, kaip tau viskas klostosi?
mano gražuolis irgi, nors skiriamės dėl jo kaltės (neištikimybė), bet pyksta jis ant manęs, ne aš ant jo. Tiek pykčio pritvinkęs, kad susikalbėt neįmanoma. Atrodo, susidėliotume viską kaip du suaugę žmonės ir išsiskirtume kuo greičiau. Vietoj to tempia gumą kaip gali, sulaukiu krūvos priekaištų, priekabiavimų. nesuprantu, kaip tai paaiškinti?

Labai dažnai pagalvoju kokio velnio viską pradėjau ... Esu dėl visko kalta, griaunu šeimą, šantažuoja pinigais ir t.t. Vakar pradėjo aiškint, kad jam atsiuntė mano telefono yrašus, mano pasimatymus ... Nesuprantu ką jisai čia sumąstęs... Vienu žodžiu neduoda ramybės...Vieną dieną geruoju skirias, kitą jau nebe... Gaila, kad mano įrodymus ištrynė iš kompo... Nenusaugojau...

Paaiskinti galima paprastai - nenori skirtis. Gal jam neistikimybe neatrodo rimta priezastis skyryboms O gal meiluze nebepatenkina

as atejau cia, naujoke neesu, sukuriau nauja acaunta, nes nenoriu, kad kas pazintu. man geda nest siuksles is namu, kaip sakoma, dar paskaitys, pasijuoks, parodys pirstais. yra cia persona, kuri stebi ka veikiu ir pasidziaugs mano skyrybomis.
as nezinau ar seimos nera, bet skirtis noriu as. istorija ilga, kaip ir daugelio ir is musu turbut, nes kelias iki skyrybu netrumpas. Padeti taska sugalvojau siandien, o apie skyrybas masciau kokius 4men. nedaug... nezinau ar reikia skirtis, neturiu su kuo lygynt...
kai gime vaikas, jam 1.8men viskas susisuko mano galvoje. ilgai viena buvau, nes sumastem isvaziuot i kita sali ir kol ten remontavom namus as gyvenau viena su vaiku apie ~9men. lengva nebuvo, mano vaikas miega siaubingai, reikalauja daug demesio, man stogas vaziavo ir buvo sunku. Paskui atsikraustem i musu namus ir prasidejo... siaip mes nesutariam nuo pat jaunystes, labai daug pykstames. kartu mes 10m., susituoke 3m. Pykstames del visko. Blogiausia man, kad jis kaltina viskuo mane. Niekada nesijaucia kaltas pats, nemano, kad isveda mane is kantrybes, bet visada ji isvedu as. Pas mus nera santykiuose pagarbos, siuntineja mane nx, tuomet as ji, isvadina s..a ir tt. Kad atsistoja ir iseina, kai as kalbu, jau neminesiu, cia smulkmena. Pradejo jis mane erzint, nes negaunu is jo svelnumo, meiles, demesio. Nors nuolat sako, kad myli, bet kai pradejau stebet, ko jauciuosi tokia nelaiminga ir nepatenkinta, tai matau, kad pastoviai man grubyt jis... na pvz, atnesu jam lekste maisto sakau cia tau, o jis vietoj aciu teskia, "o su situo s.. vaikui valgyt?" mat plauka rado leksteje. na slenka man po gimdymo, negi tycia. rinkau mums satinine patalyne, vietoj pasidziaugimo kartu sako "tu gi nemoki priziuret, nelyginsi", kai skype susirasinejau su draugu jo, tai sako kokie cia marazmai, mat jis vienas protingai masto gi. as pavargau jaustis nevykele, nieko nemokancia, man truksta demesio, nusibodo but pasiusta nx, nors taremes, kad vaikas auga, to nebus. Niekas nesikeicia. Jei nera pagarbos ar ji grys??? Ar verta test? Mane skatina skirtis, kad mes labai nesutariam, barniai kas antra diena, net musames, tiksliau as musu ji, vaikas mato, bijo... sako as kalta gi, as lekiu mustis. Taip, reaguoju neadekvaciai. negaliu as su juo. Butent del vaiko noriu skirtis. Neturiu as ka jam duoti, ka pasiulyti seimoje, koki pavyzdi parodyti, kuo sekti. Tik barniai, barniai. Mes nuobodus, nes as negaliu stengtis, kai jam viskas px, jokiu svenciu sventimu, nes jam tai kaip kiekviena diena, jokiu pramogu vaikui, nes jis nemato prasmes net zaislu pirkimo, taigi nezaidzia... man graudu, kai kiti vaikai visur buve, visko turi, o mes ne, nes tetis nesugalvoja, ka veikti ir nenori, ai o kam gimtadieni 1-aji svest? Taigi vistiek neatsimins...
Kiti galvoja, kad mes laiminga seima, auginam vaika, o as slepiu, kad jis siuntineja mane nx, vadina visaip, kad turi potrauki gerti... niekas nezino, man geda sakyt, kad jis kasdiena ispampa 2l alaus ir stipresnius gere. na baliuose neprisigeria, nedaro nesamoniu, bet geria kasvakara, net slepesi nuo manes, o kisenej esu radus flashkiu ar nesuprantu kas jam nuo butelio alaus, kol suzinau, kad paslapciom isgere dar ko nors. Slapukavo, prarado pasitikejima... Buvau vienakart per 1.6men isejus i bara, palikau jam vaika, gryzusi radau girta mieganti, o i buteli prypyles vandens... ko man dar reikia? matau ir problema. nenoriu but alkoholiko zmona, o zada zada zada. na jis manau nusiris vistiek. tik as ji laikau.. zodz, yra tu bedu... aisku buna geru dienu, bet paskutiniu metu neesu laiminga. va keista vaikui jis geras, keliasi nakti, eina i lauka, as galiu miegot ar pailset, kai jie lauke... zada negert, viskas tipo gerai. bet man geda pries save, turiu savigarbos, nenoriu but pasiusta eilini karta, neisklausyta. Nera pagarbos, gal ir meiles... ne taip ji rodoma. Nezinau ar man pamint savigarba ir bandyt lipdyt ar ne. Neturiu kur eiti, kur gyventi su vaiku gryzti i LT, o kur, su tevais santykiais prasti nuo vaikystes, seimoje irgi nepasiseke manau, kad nesekmingai istekejau. Nuomuotis, dirbt vienai, viskas nuo nulio, sunku.
Kitos stengiasi islaikyt seima, o as nezinau kam, jei man dazniau blogai nei gerai. As kalbu verkiu, o jis vaiksto linksmas, juokias, irasineja i diktofona, kaip juokinga, kai kalbu apie skyrybas. Skaudina tik mane ir tiek. Ar nuryt? But del vaiko? nemusa manes, negirtuoklis dar, gal nenusiris? Bet kazkaip kalbet beprasmiska. Na ar bus geriau? Ka mes parodysim vaikui, ka jis mato? Tik barniai, rietenos, asaros. As pikta, baru vaika, depresuoju, nenoriu nieko daryt, viskas nervina. Nebutu vaiko iseiciau senai, islaikyciau save pati, o dabar kas man buta isnuomuos su vaiku Vilniuj, niekas nenori, kaip darbas, darzelis? Vienai baisu... ai nebesiplesiu.
Gal kas parasytu protingai, kodel verta likt kartu ar nelikt...

Tavo vyras jau turi problemu su alkoholiu, tvarkyt si reikala reik kol ne velu, kitaip bus dar blogiau, o tu arba kentesi ir laiminga nebusi tikrai su juo, arba issiskirsi...

taip, turi, aiskinu jam tai, nesupranta, mano neturi jis tu problemu. Tai prazdiu pradzia, nes macius as tu alkoholiku, tevas buvo (susitvarke), tai jis dar nenusirites, kaip kiti. Vel pazadejo kas vakara nebepirkt to alaus. Isgeres nebuna ir apsineses, dar pas vaika sugeba atsikelt, atsigert paduot ir tt. Bet jei dabar as jo nesustabdysiu arba issiskirsim, tai manau jis prasigers...

Geras jis zmogus, myli mane ir vaika, viska man leidzia ir tt, bet tas nesusikalbejimas, nepagarba jau nusibodo, gal tikrai per daug noriu nebezinau, gal pas koki seimos psixologa eit, nes ner tu abipusiu pastangu santykius pataisyt...

Jis siandien sako, as tave myliu, kaip nuspresi bus gerai, viska del taves darysiu, sako nezinau, kuo tu nepatenkinta, viskas pas mus gerai seimoj, va gert meciau. Nemato jis problemu, ka sakiau, kaip i siena. Jam tai atrodo normalu, o man toks seimos modelis netinka, amzini barniai, del smulkmenu visokiu tik nervu gadinimas...

Neturiu su kuo lygint, tevu seima nekokia, seses irgi ten s..., man atrodo, kad kiti gyvena laimingai, sypsosi nuotraukose facebooke, bendra veikla, pramogos su vaikais. Gal as naivi, ka rodo tos foto... bet vat tikiu, kad kiti laimingi, o mes ne

Pirma karta skaitydama zmogaus paskojima, matau analogiska savajam Tik su vyru santykiai pas mus jau nebe tokie, bet buvo, tikrai panasus buvo ir seiminele mano nekokia, tevas gere, sese, mama ir gerokai per daug megejos
o ir su vyru panasiai buvo, nesusinekejom visiskai, gert pradedantysis buvo, ir fleshkutes slepe Na, maniskis gerti mete, o del nesutarimu kitu, tai abu pradejom stengtis vienas kita girdeti, pakeitem savo gyvenimo buda labai, pradejom eiti i teatrus, kinus, koncertus ,muziejus, daugiau keliauti su seima, nusipirkom dviracius, kad vakare vazineti kartu, viska keitem, ir sakyciau mums pavyko, mes gidrime vienas kita, barniai tokie nepiktibiski, butiniai, gal net ne barniai, o siaip nuomoniu susikirtimai... mes kalbames...As tai karstakose, visada isdrebiu viska, o va jis visada tilenis buvo, tad dabar ismoko kalbeti...
Viska pasiekeme abieju pastangomis ir noru... Bet galit ir psichologa bandyt....
Aisku ir rastisku priemoniu as esu panaudoju, na bet cia rizikinga, ne visi uzkimba ant tokios aferos

Daug nerasysiu, tik pasakysiu, ka dman tikrai gaila, kad jums tenka gyventi tokiuose santykiuose
Jei ne paslaptis, kokioje salyje jus gyvenat? Galbut ten gautumete valstybes parama ir galetumet lengviau isikelti su vaikuciu, o paskui, pagyvene atskirai, matysit, ar norit kurti, lipdyti, ar pasukti i skirtingas puses Nes dabar panasu, nuo tokio zingsnio stabdo tik materialine priklausomybe

man ir paciai gaila, kad taip tenka gyventi ir is begalines meiles gaunasi snipstas... aiskinomes tris dienas, ismete pora fraziu, kuo svelniai tariant sokiruota buvau... tada vel aiskinomes, kodel jis taip, kodel as ir bum! naujiena! jis viska skaito tarp eiluciu, kaip jam atrodo, ir mato ten, ko nera. tada aiskinau, kad as norejau pasakyt taip ir taip, o jie suprato anaip. Tikrai nesusikalbam, kaip is skirtingu pasauliu butume. Ir taip kaip darzelinukai aiskinomes, ka kas norejo pasakyt, kas kaip suprato ir pagaliau atrasta tiesa gert zadejo mest. vaikui jis geras. zadejo keistis, ismokt klausytis apkalbejom, ka keist, laisvalaikio pasiulymai, kaip rase ereeka irgi lb geri, as tikiuos, kad mums pavyks, kaip jums gal as ir naivi, bet nepabandzius nesuzinosi, juk cia pirmas toks rimtas bandymas taisyt, kas sugriuvo... naivuole, tikiu pazadais. noriu tiketi. nenoriu kito tecio vaikui, nenoriu, kad tetis su mama gyventu atskirai, noriu igyvendint svajones ir planus kartu su juo. Juk yra ta meile, apgriuvus is mano puses, is jo, tai nuolat kartoja myliu myliu. Na kaip durniukui viska aiskinau, o siandien visas liudnas sako as viska supratau as tikiuosi.
pagalvojus, kai visa pikta, tai taip, laike materialine padetis, bet cia ne ta salis, kur ka gauciau... bet kai nepykstu, tai giliai sirdy suvokiu, kad skyrybos svarstomos, bet atmetu ir atmetu jas. reikia bandyt, net jei paskui pasakysiu sau, kad buvau paskutine kvaile. skirtis niekada nevelu, o paskubet baisu.
mane ramina ereekos pasisakymas, aciu jums, kad viskas taip panasiai buvo ir viskas pavyko sveikinu abu atradus proto, noro ir jegu viska pataisyt...
aciu visoms uz palaikyma, nemaniau, kad cia teks rasyti apie savo intymius dalykus, bet gyvenime ir nera kam, kas pasijuoks, kas pasidziaugs, o kai susitaikysim pasakys "kvaisa tai ko vel su juo gyvena".. na tokia tad aplinka, neturiu artimos drauges, kuri palaikytu be kokiu tai priekaistu...o savy laikyt, tai sunku, ypac, kai nezinai, ka daryt ir jokiu palygynimu neturi..

As manau, kad elgiesi protingai, bandydama issiaiskinti ir keisti, o neskubi mojuoti skirybu dokumentais, tu teisi issiskirti visada spesi, o va pabandyti, manau tikrai verta, skirybos nera lengva, aisku kartais tas zingsnis padeda susivokti ir vienam, ir kitam, ar veta buti kartu, ar ne. Pazadu buvo ne vienas, bandymu ir, gal pradzioj jauni, durni buvom, o dabar kitaip, kitos ambicijos, kitoks gyvenimas, kitos vertybes, seima svarbiausia... Taip, tokiu ir as girdejau "kvaisa ir vel su juo gyvena", o koks kieno reikalas, jei bandai lipdyti kazka, tai jau kvaisa? As taip nemanau Bet...jei bandai viena, o kitas nelabai ir stengiasi, tada jau neverta... Kartais ir kantriausiam taure persipildo, tikiuosi iki to jusu nedaves, nes mane buvo davedes...As aisku ir ne dovana, toooli grazu, su savo norais ir ambicijom, sunku su manimi, bet ismokau susitvarkyti ir savy.