Įkraunama...
Įkraunama...

Skyrybos

QUOTE(severa @ 2011 09 22, 16:05)
O gal tuomet, kai tau atrodė, kad viskas idealu, tiesiog šeimyninė idilė, tu nenorėjai matyti, kad jam yra blogai, gal jo tiesiog nematei, nes gavai tai, ko norėjai - vyras, vaikas, na žodžiu šeima? Gal tik sunku sau pripažinti, kad viskas sukosi apie tave, vaikelį?


Tikrai tuo metu bendravome labai atvirai. Aš esu iš tų žmonių, kuriam labai svarbios ir kito žmogaus svajonės. Maniškis kaip tik slopina savo norus, svajones, man atrodo, kad aš net padedu (tiksliau, padėdavau) jam jas įgyvendinti. Paskatindavau užsiimti ta veikla, kuria seniai norėjo užsiimti, neprieštaravau, kad važiuotų į užsienį į jam labai svarbius kursus, kurie kainavo kosminius pinigus, kad tai padėtų jam kilti karjeros laiptais ateity (tikrai padėjo, tik nemaniau, kad man taip apkars), ir t.t.

Todėl ir jaučiuosi žiauriai įskaudinta, nes jis turėjo labai labai sumaniai slėpti, kad jam iš tiesų tai buvo tikrai blogai. Na, paburbėdavo, kad sutartu laiku jam reikdavo mažiukui sauskelnes pakeisti, bet ot tai paburbėdavo, ir taip žinojau, kad tai nėra mėgstamiausia nei vieno veikla, o tai darome, nes reikia, nes patys kūdikiai sau nepasikeičia sauskelnių. Tiesiog tai yra vargelis, kurį turi atvargti. Bet kad jam tai buvo ant tiek, kad jis to nei už ką nekartotų, tai neįtariau niekaip, nu niekaip.
Atsakyti
QUOTE(Nebelikonormaliaiskambancio @ 2011 09 22, 17:13)
Tikrai tuo metu bendravome labai atvirai. Aš esu iš tų žmonių, kuriam labai svarbios ir kito žmogaus svajonės. Maniškis kaip tik slopina savo norus, svajones, man atrodo, kad aš net padedu (tiksliau, padėdavau) jam jas įgyvendinti. Paskatindavau užsiimti ta veikla, kuria seniai norėjo užsiimti, neprieštaravau, kad važiuotų į užsienį į jam labai svarbius kursus, kurie kainavo kosminius pinigus, kad tai padėtų jam kilti karjeros laiptais ateity (tikrai padėjo, tik nemaniau, kad man taip apkars), ir t.t.

Todėl ir jaučiuosi žiauriai įskaudinta, nes jis turėjo labai labai sumaniai slėpti, kad jam iš tiesų tai buvo tikrai blogai. Na, paburbėdavo, kad sutartu laiku jam reikdavo mažiukui sauskelnes pakeisti, bet ot tai paburbėdavo, ir taip žinojau, kad tai nėra mėgstamiausia nei vieno veikla, o tai darome, nes reikia, nes patys kūdikiai sau nepasikeičia sauskelnių. Tiesiog tai yra vargelis, kurį turi atvargti. Bet kad jam tai buvo ant tiek, kad jis to nei už ką nekartotų, tai neįtariau niekaip, nu niekaip.

O jeigu, neduok dieve (tfu tfu tfu), nutiktu kas negero (visko juk būna gyvenime), negi jokios pagalbos iš jo nesulauktum? Juk gerai kol jauni, kol sveiki, bet laikas eina, visi senstam, ateina ligos ir t.t., ar gali būti tikra, kad neliksi viena su savo bėdom? (tfu tfu tfu dar kartą)
Atsakyti
QUOTE(severa @ 2011 09 22, 16:20)
O jeigu, neduok dieve (tfu tfu tfu), nutiktu kas negero (visko juk būna gyvenime), negi jokios pagalbos iš jo nesulauktum? Juk gerai kol jauni, kol sveiki, bet laikas eina, visi senstam, ateina ligos ir t.t., ar gali būti tikra, kad neliksi viena su savo bėdom? (tfu tfu tfu dar kartą)


Apie tai ir kalbu. Kad nebeliko pasitikėjimo, kad jis yra tas žmogus, į kurį galiu atsiremti ir kurio pagalbos galiu tikėtis jei kažkas blogai. Tos dienos, kai peršalu ar koks gripas užpuola, man būna didžiausia kankynė, nes vyras jeigu ką ir atneša, tai su tokia veido išraiška ir tokiu tonu ką nors pasako, kad po to man jo pusę dienos nesinori matyti. Jam atrodo, kad aš jį išnaudoju ir naudojuosi jo gerumu.

Paskutinį kartą kai sirgau, pusę dienos nieko nesakiau. Tai kol neatėjo vėlus vakaras ir nėjo gult pats, nei karto net nekyštelėjo galvos paklausti, ar man viskas gerai. Galėjau būti ir numirus per tą laiką, būtų net nepastebėjęs. Apie tai, kad valgyt paduot, ar paklaust, ar man neskauda, kiek temperatūros, o gal atsigert atnešt, jis net nesusiprotėjo. Apie tai, kad man gal tiesiog liūdna vienai per dienas tysoti, čia tiek aš jau nesvaigstu.

Kai aš jam pasakiau, atsakė - tai jo nesakei? Tai kaip man, rėkt ant viso namo reikėjo, ar kaip? Bet ir iš kur širdis tokia kaip akmuo? Tai kaip nepagalvot tokioj situacijoj, kad aš jam tik našta? O kas būtų jei neduok dieve, rimta liga ilgam ant patalo paguldytų (tfu tfu tfu)???
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nebelikonormaliaiskambancio: 22 rugsėjo 2011 - 17:03
Na neįtikėtinas žmogaus pasikeitimas, kažko aš čia nesuprantu
Atsakyti
QUOTE(Nebelikonormaliaiskambancio @ 2011 09 22, 16:30)
Nu bet čia jau kaip ir nebylios skyrybos. Būtent manasis tokių bajerių ir paskaldo. Pvz., dėjo rūbus kažkada į spintą. Tai savo susidėjo, vaikams liepė savo susidėt, o mano paliko. Klausiu, kodėl. Nu tai tavo, susidėsi.

Tai ką, kai aš dėjau rūbus į skalbimo mašiną, turėjau išrankioti jo kojines ir nesudėti kartu skalbti, nes tai jo kojinės? Arba kepu apkepą. Tai ką, turėjau iškepti tik tiek, kiek man ir vaikams, o jis pats atskirai sau užsimaišys ir išsikeps pusvalandžiu vėliau?

Nu nesuprantu aš tokio elgesio vienas su kitu namuose, tikrai nesuprantu.
Papildyta:
Na taip, kai išeina iš kalbos, primenu, kad va, galim ir gražiai gyventi. Specialiai kalbos tema nerėžiau, bet ir nėra tai tabu. O ką?

Jei jus pati leidziat uzlipt ant galvos,tai kodel paskui naiviai stebites,kad lipa? g.gif .Kai vyrai neberanda svariu drabuziu,o i darba eit reikia-mikliai perpranta skalbykles instrukcija.Tas pats ir su maistu.SM skaiciau,kad vyras ismoko plaut lekstes,kai zmona jam vakariene idejo i nesvaria.Dabar abu patenkinti
Atsakyti

Nebelikonormaliaiskambancio, o nesvarstot galimybės vėl pradėt dirbt? Bent jau tam, kad išmaldos prašyt nereiktų ir mažiau vyro kaprizai nervus gadintų...

Turbūt banalu taip sakyti, bet stengtis šeimoje turi abu. Nu kadangi jūsų vyras kaip ir nenori Jūsų suprasti ir ieškoti kompromiso, nu tai ir pačiai reiktų gal atrasti save iš naujo ir mažiau jo fantazijų klausyt.
Kartais situacija pasikeičia kai nustojam pernelyg stengtis ją pakeisti ir pabandome pasukti "kitu keliu". Įgykit savarankiškumo, jei jau bendros kalbos rast nepavyksta.
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2011 09 22, 17:37)
Nebelikonormaliaiskambancio, o nesvarstot galimybės vėl pradėt dirbt? Bent jau tam, kad išmaldos prašyt nereiktų ir mažiau vyro kaprizai nervus gadintų...

Turbūt banalu taip sakyti, bet stengtis šeimoje turi abu. Nu kadangi jūsų vyras kaip ir nenori Jūsų suprasti ir ieškoti kompromiso, nu tai ir pačiai reiktų gal atrasti save iš naujo ir mažiau jo fantazijų klausyt.
Kartais situacija pasikeičia kai nustojam pernelyg stengtis ją pakeisti ir pabandome pasukti "kitu keliu". Įgykit savarankiškumo, jei jau bendros kalbos rast nepavyksta.


Esmė tame, kad aš dirbu. Ir pavargstu ne mažiau už jį. Tik jis to visiškai nevertina, nes mano uždarbis dabar yra gerokai mažesnis nei jo. Jis tik pasišaipo iš mano darbo, tipo neuždirbi nieko, tai hobis, tai tipo kai viską padarysi namuose, gali užsiimti ir hobiais.

Dar ir dėl to jaučiu begalinę neteisybę, nes kai jis uždirbdavo mažiau, elgiausi priešingai, stengiausi jam parodyti, kaip jį vertinu, ir stengdavausi iš visų jėgų, kad nesijaustų, kieno čia uždirbti pinigai. O jis su manim elgiasi visiškai priešingai.

Sako, kad aš turėsiu teisę reikalauti vienodai dalintis namų ūkio darbus, kai uždirbsime vienodą kiekį pinigų. Ir mane kasdien graužia, kodėl uždirbu per mažai, kodėl neinu ten, kur moka daugiau ir pan. unsure.gif

Mano uždirbamais pinigais apmokame tam tikras išlaidas. Jei noriu kažką sau nusipirkt (bliuskelę ar pan.), turiu slapčia nusukt kažkaip kažkiek atlyginimo ar išlaidų maistui, jaučiuosi kaip kokia vagė. Pas mus gi kiekvienas litas suskaičiuotas, pinigai jo sąskaitoje, tik jis ją valdo, kai reikia apmokėti kokią sąskaitą, tai būna labai nepatenkintas ir kai suma mažesnė už 10 Lt, tipo išlaidavimas bereikalingas. Jaučiuosi kaip supančiota. Negaliu nei kokios knygos nusipirkt ar dar kokios smulkmenos, nes viską, ką pirkt nusprendė ne jis, viskas yra tik išlaidavimas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nebelikonormaliaiskambancio: 22 rugsėjo 2011 - 17:53
Nu davet tai davet.Matot,kad nevertina-daugiau nebeduokit.O savo pinigus naudokit visu pirma sau.Neatims gi jega? g.gif
Atsakyti
Sveikos merginos. Idomu sužinoti ir Jūsų nuomone. Šiandien įvyko teismas skyrybu (mano įniciatyva). Dabar jaučiuosinei pakarta nei paleista. O prasidejo viskas taip. Po vestuviu miegdavo išgerti. Kiekvienais metais (kas įdomiausia) vis daugiau. Prieš 3 menėsius, sedint prie stalo (valgom vakariene), skambutis į jo telefoną, moters balsas ir pirmi žodiai: "Kaip aš teve pasiilgau". Pagalvojau, gal suklydo (jug taip būns). Mano vyro atsakymas: "Aš irgi taves labai pasiilgau". Aišku mano reakcija - aiškintis, kuo jis čia taip pasiilgo. Nežinau kaip, bet praleidau viską propirštus. Praėjus mėnesiui po to įvykio - pareina namo ir neturi "savo kvapo", o tik kažkokie moteriški kvepalai kuriu aš neturiu. Pasake kad netyčia apypurške (vyras dirba taksi vairuotoju). Barniu nekeliau (atsibodo per 5 metus), bet toliau viską stebėjau. Prieš mėnesį įšejo pagerti pas draugą "neilga" madaug 2 val. (jo 2 val. lygios iki paryčiu). Norejau miego, o žionau kad išgeres durų nesugebes atsirakinti. Paskambinau kad grištu namo ir išgirdau: "Nepatinka - galiu negrišti. Esu išgeres ir galiu pasakyti visą tiesa - buvau nueęs į kairę, man patiko ir dabar jinai laukiasi kudikio". aišku ašaros kokias 2 val., po to visi daiktai sukrauti ir iškeliavau pas tevus. Kita diena jokio atsiprašymo. 4 dieną sako: "Jug aš taip pajokavau." Taigi dabar išsiskyriau, o savijauta - nusišauk. mega_shok.gif
Atsakyti
Ir gerai,kad išsiskyret.Net jei nera kitu moteru,alkoholizmas prie gero neprivestu.Koks jau cia gyvenimas su gerianciu,ka vaikai matytu.Tikrai dar sutiksit normalu,jus mylinti zmogu. 4u.gif
Atsakyti
Vaiku neturi. Tikrinomes Klaipėdoje. Pasake kad vyras tūri gydytis, aišku jis atsisake.
Atsakyti
QUOTE(Obelys @ 2011 09 22, 21:24)
Vaiku neturi. Tikrinomes Klaipėdoje. Pasake kad vyras tūri gydytis, aišku jis atsisake.

Tik dziaugtis reiktu,kad tokios nastos atsikratet.Rasit zmogu,kuris jus myles,vertins ir neziures i pasauli pro butelio dugna 4u.gif
Atsakyti