QUOTE(Seila @ 2009 10 23, 11:13)
skaitau Jusu isgyvenimus ir taip norisi pasisemti stiprybes, jegu...Su draugu isdraugavome 5 metus, aisku per juos visko buvo:ir gero, ir blogo....Kartu negyvename, retkarciais vienas pas kita liekame, savaitgalius praleidziame. Jau seniai mintys galvoja sukasi, gal reik skirtis nes bunant tik skaudinam vienas kita, jam amziais negerai kad burbuliuoju, o as tiesiog nesuprantu kaip galima draugus laikyti svarbesniais,daznai gastroliuoti ir prisigerus negerbti savo antros puses ir t.t. ir pan.Priezastys tos pacios kaip ir kiekvienos cia rasytos apie savo vyrus... Vis galvodavau, kad gal pas visas sitaip draugai/vyrai elgiasi, su draugem niekada neteko kalbeti apie ju draugu nederama elgesi, nepagalba, issisokimus... galu gale ne menesi gi draugaujame. Bet taip skauda sirdi...nezinau viena bunu ir galvoju pasiilgau, ta vienatve skaudi...Bet paskaicius Jusu pasisakymus puikiai suprantu, kad jei zmogus nenori tai ir nepasikeis.... Myli jis mane labai, bet jei myli, juk galima daug ka tiesiog paaukoti del zmogaus...nezinau...



susirask kita - labai rekomnduoju. nera nei santuokos, nei vaiku - taip paprasciau. jei as nebuciau istekejus, tai ramia sazine senai isejus buciau. o daba pas tevus visa savaite smutkes tempiu
