QUOTE(maziukomamyte @ 2009 08 20, 13:01)
sveikos,esu naujoke cia...siuo metu esu labai pasimetus...su vyru buvom apsipyke,nekalbejom savaite,bet paskui galvojau reik nusileisti,nes kiek taip galima..kai prakalbau jis mane pertrauke ir pasake kad nori skirtis
man kai su peiliu per sirdy kazkas perejo,pasake kad man nieko nebejaucia..nesuprantu kas jam pasidare dar pries dvi savaites buvo viskas normaliai..o db atrodo kad gyvenimas slysta is ranku..nebezinau nei ka daryti,sunui suejo metukai pries kelias dienas,tai ir tas pirmas gimtadienis buvvo toks nemalonus,db didziausia atrama man yra tik vaikas..bet jauciu kad diena po dienos y depresija puolu
Stiprybės,
gerdute50, tau taip pat. Išgyvenau tą patį, dukrytei buvo 7 mėn., kai pasakė jog nebemyli, nes myli kitą
Galvojau širdis pliš išgirdus tai iš mylimojo. Jei ne draugių palaikymas, nežinau ką būčiau pasidariusi sau. Priešingai nei daugeliui vaikas nebuvo mano atrama, tai tik priežastis kad mes atitolom, kaip bebūtų graudu. Jau praėjo daugiau nei 8mėn., mes gyvenam vis dar kartu, vis dar stengiuos atgaivint šiltus jo jausmus, tikiu kad pavyks, bet kartais rankos svyra. Klausimas kaip ir visoms kyla vis tas pats - kodėl mano šeima yra, kodėl man taip nutiko, kas dedasi mano vyro galvoj??? Meldžiuos ne tik už mūsų šeimos išlikimą, už jūsų visų taip pat. Mintis gali būti galinga, jei visos tikėsim, gal taip ir bus
pasiguost užsukame, o kaip viskas susiklostė toliau? pasidalinkit ir tuo, ar būna laiminga pabaiga?
,juolab jei vis dar jy myleciau .
jauciu palengvejima 
Vaikai skyrybu atveju labiausia nukencia 
