O mes panašų pyragėlį kepam, ar tiksliau verdam, namie šiek tiek kitaip.
Tešla paprasta it du kart du

kokie 4 (ar daugiau) kiaušiniai, pagal receptą tiek pat šaukštų pieno, bet aš pilu šiek tiek daugiau, pora stiklinių miltų (aš dedu iš akies) ir viskas

Nei plakti, nei ką. Tik minkyti.
Tešlą išminkom, kočiojam ir tada pjaustom juostelėmis, o tas juosteles trupiniukais/kubiukais. Ir tuos trupiniukus verdam aliejuje. Paskui į sietelį ir iš sietelio į didelį dubenį. Kai jau priverdi tų trupiniukų pilną dubenį, ateina metas virti "glajų".
Glajus irgi paprastas. Mes jį verdam įš pusės stiklainio (ar šiek tiek daugiau nei pusės) medaus (lengviau iš dirbtinio, bet natūralus irgi puikiai tinka), ir pusantros stiklinės cukraus, įdedam mažą šaukščiuką sviesto ar margarino, kad minkštesnis būtų. Pirmiausia dedam medų, kai tas išskysta, cukrų, tada sviestuką. Ir pamaišydamos verdam, kol sutirštėja. Mums reikia, kad tas glajus stingtų, todėl galima pamėginti lašelį glajaus į šaltą vandenį įlašint, jei sustingo, tai ir pyragas gerai sukibs.
Kai glajus išvirtas, jį reikia skubiai pilti ant trupinėlių į dubenį ar formą ir greitai greitai maišyti, nes pyragas tiesiog akyse stingsta, o jei liks neapvoliotų glajuj trupiniukų,bus nelabai gerai, nes pjaustant jie labai trupės. Kadangi mes su teta atsidarančios formos neturėjom, tai makaluodavom viską dubeny, o paskui tik ant padėklo visą dar nelabai sustingusį kalną ir padarydavom jam kalno formą

Tik atsargiai! Galima nusideginti rankas. Paskui tas kalnas lukteldavo valandą kitą ant stalo ir visi kibdavom jį pjaustyt.
Šitą pyragą mes vadinam "TRUPINTUKU". Ir su medumi man jis toks tikresnis ir šventiškesnis, nei su kondensuotu, nes tas medus taip kveeeeepia...