As uz,esu apie tai galvojusi,tik supratau,kad vargu ar galeciau padeti tai padaryti savo artimiausiems zmonems savo rankomis,manau,kad tai labai sunku.Tiksliau pasakius,gali buti sunku po to gyventi.
aš šeštadienį užmigdžiau savo mylimą seną katiną, su kuriuo draugavome 14 metų ir varguose ir džiaugsmuose..
Ne aš nusprendžiau priimti tokį sprendimą, veterinarė jį apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, patarė pagailėti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai
, kaip ir priklauso išdidžiam katinui.. Nenoriu kartotis, nes kačių ligos temelėje ilgai ieškojau kas patartų..
Suleido narkozę, o paskui tik vaistus į širdelę.., nieko jis nejautė.., išėjo taikiai, nesipriešino..
Verkiu visas tas dienas, nei miegoti nei valgyti galiu, net nubėgau išpažinties, tai kunigėlis sakė, kad gyvūnams bažnyčia leidžia taikyti eutonaziją.., bet ne žmonėms, jiems kas kita.., apramino, bet vistiek man stogas pavažiavo ir ar po viso nereiks psichologo pagalbos
, o ką kalbėti, jei taip žmogui, kaip po to gyventi.. su tokia našta.. Dabar aš pati jau nenoriu gyventi..
Ne aš nusprendžiau priimti tokį sprendimą, veterinarė jį apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, patarė pagailėti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai
, kaip ir priklauso išdidžiam katinui.. Nenoriu kartotis, nes kačių ligos temelėje ilgai ieškojau kas patartų..Suleido narkozę, o paskui tik vaistus į širdelę.., nieko jis nejautė.., išėjo taikiai, nesipriešino..
Verkiu visas tas dienas, nei miegoti nei valgyti galiu, net nubėgau išpažinties, tai kunigėlis sakė, kad gyvūnams bažnyčia leidžia taikyti eutonaziją.., bet ne žmonėms, jiems kas kita.., apramino, bet vistiek man stogas pavažiavo ir ar po viso nereiks psichologo pagalbos
, o ką kalbėti, jei taip žmogui, kaip po to gyventi.. su tokia našta.. Dabar aš pati jau nenoriu gyventi..
As uz.
labai noriu tave Gabe paguosti,kad laikas viska isgydo ir skausmas,net ir stipriausias apslopsta
QUOTE(gabe60 @ 2008 03 25, 18:48)
aš šeštadienį užmigdžiau savo mylimą seną katiną, su kuriuo draugavome 14 metų ir varguose ir džiaugsmuose..
Ne aš nusprendžiau priimti tokį sprendimą, veterinarė jį apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, patarė pagailėti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai , kaip ir priklauso išdidžiam katinui.. Nenoriu kartotis, nes kačių ligos temelėje ilgai ieškojau kas patartų..
Suleido narkozę, o paskui tik vaistus į širdelę.., nieko jis nejautė.., išėjo taikiai, nesipriešino..
Verkiu visas tas dienas, nei miegoti nei valgyti galiu, net nubėgau išpažinties, tai kunigėlis sakė, kad gyvūnams bažnyčia leidžia taikyti eutonaziją.., bet ne žmonėms, jiems kas kita.., apramino, bet vistiek man stogas pavažiavo ir ar po viso nereiks psichologo pagalbos , o ką kalbėti, jei taip žmogui, kaip po to gyventi.. su tokia našta.. Dabar aš pati jau nenoriu gyventi..
Ne aš nusprendžiau priimti tokį sprendimą, veterinarė jį apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, patarė pagailėti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai
, kaip ir priklauso išdidžiam katinui.. Nenoriu kartotis, nes kačių ligos temelėje ilgai ieškojau kas patartų..Suleido narkozę, o paskui tik vaistus į širdelę.., nieko jis nejautė.., išėjo taikiai, nesipriešino..
Verkiu visas tas dienas, nei miegoti nei valgyti galiu, net nubėgau išpažinties, tai kunigėlis sakė, kad gyvūnams bažnyčia leidžia taikyti eutonaziją.., bet ne žmonėms, jiems kas kita.., apramino, bet vistiek man stogas pavažiavo ir ar po viso nereiks psichologo pagalbos
, o ką kalbėti, jei taip žmogui, kaip po to gyventi.. su tokia našta.. Dabar aš pati jau nenoriu gyventi..buna situaciju kai privalai nuspresti ar kankinti ar paleisti taikei ir graziai.nereikia saves grauzti del tokio sprendimo,juk norejai kaip geriau.su zmogum irgi pasielgtum taip pat jei zinotum 100%kad tokia iseitis yra geriausia.jei tikrai matai kad prastai jautiesi kreipkis pagalbos i medikus arba isigyk kita katineli gal jis tau pades uzsimirsti .
as irgi uz, bet tik tam tikrais atvejais.
QUOTE(Mimuke @ 2008 04 22, 20:28)
as irgi uz, bet tik tam tikrais atvejais.
sutinku , kai jau nebėra kitos galimybės
QUOTE(GalBut @ 2008 04 23, 16:08)
Nu...kokie tie tam tikri atvejai?...
realus pavyzdis.tau artimas zmogus guli nesamoningas,nevalgo,negeria.venintelis dalikas kuri jis gali tai kvepuoti.ka darysi tokiu atveju?tu 200%zinai kad jis jau niekada neatsigaus ,nes tokia jo lyga.vat sedi ir ziuri kaip jis mirsta is bado,burna dar suvilgai vandeniu.galima statit lasines kurios prates visa ta gulejima bet ar reik?vat taip sedi ir lauki kol nustos dirbt smegenis.ar reik dar pavyzdziu?o juk yra lygos kada zmogus iki paskutiniuju yra samoningas,jaucia tokius skausmus kuriu jokie vaistai nemalsina.juk pats gali tokiu atveju pasirinkt ar laukt ar paskubint ivyki.juk kenti ir pats ir artimus,mylimus kankini
QUOTE(gabe60 @ 2008 03 25, 18:48)
aš šeštadienį užmigdžiau savo mylimą seną katiną, su kuriuo draugavome 14 metų ir varguose ir džiaugsmuose..
Ne aš nusprendžiau priimti tokį sprendimą, veterinarė jį apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, patarė pagailėti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai , kaip ir priklauso išdidžiam katinui.. Nenoriu kartotis, nes kačių ligos temelėje ilgai ieškojau kas patartų..
Suleido narkozę, o paskui tik vaistus į širdelę.., nieko jis nejautė.., išėjo taikiai, nesipriešino..
Verkiu visas tas dienas, nei miegoti nei valgyti galiu, net nubėgau išpažinties, tai kunigėlis sakė, kad gyvūnams bažnyčia leidžia taikyti eutonaziją.., bet ne žmonėms, jiems kas kita.., apramino, bet vistiek man stogas pavažiavo ir ar po viso nereiks psichologo pagalbos , o ką kalbėti, jei taip žmogui, kaip po to gyventi.. su tokia našta.. Dabar aš pati jau nenoriu gyventi..
Ne aš nusprendžiau priimti tokį sprendimą, veterinarė jį apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, patarė pagailėti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai
, kaip ir priklauso išdidžiam katinui.. Nenoriu kartotis, nes kačių ligos temelėje ilgai ieškojau kas patartų..Suleido narkozę, o paskui tik vaistus į širdelę.., nieko jis nejautė.., išėjo taikiai, nesipriešino..
Verkiu visas tas dienas, nei miegoti nei valgyti galiu, net nubėgau išpažinties, tai kunigėlis sakė, kad gyvūnams bažnyčia leidžia taikyti eutonaziją.., bet ne žmonėms, jiems kas kita.., apramino, bet vistiek man stogas pavažiavo ir ar po viso nereiks psichologo pagalbos
, o ką kalbėti, jei taip žmogui, kaip po to gyventi.. su tokia našta.. Dabar aš pati jau nenoriu gyventi..Matau, kad tikrai labai mylėjai tą savo katiną, jei net kunigas apraminęs, vis vien tavęs nepaguodė.
Kai aš prieš keletą metų "migdžiau" savo katę, tai procedūra buvo mažiau humaniška. Veterinaras besidraskančiai katei suleido kažkokių vaistų. Dabar tiksliai nebeatsimenu, bet atrodo buvo prieš "užmiegant" ir konvulsijų. Trumpai sakant, aš nusivyliau...
Šiaip eutanazijai tam tikrais atvejais pritarčiau.
Dar ne taip seniai buciau pasisakiusi kategoriskai pries. Pries daugiau nei metus manpo teciui ypac suslubavo sveikata, pradejo dusti. Buvo diagnozuotas vezys. Dabar vel ligoninej, kol kad be kanciu. Zinau, kad nenoreciau, kad kankintusi. Cia juk ne katinas, kuriuos as irgi myliu. Bet neisivaizduoju, kaip reiketu paleisti...
